Jie kuria Merkinę
Ar nesigaili gyvenimą susiejęs su Merkine?
Kraustymosi iš Vilniaus metu jau 1995 m. galėjau apsigyventi Merkinėje, bet tuomet ji manęs nesužavėjo – toks tipiškas sovietinis miestelis, kad ir gražioje vietoje. Tiesiog reikėjo laiko miestelį prisijaukinti, geriau pažinti jo gamtą ir žmones.
Projektų derinimai, ataskaitų rašymai, gamtosauginiai klausimai... Iš kairės: Mindaugas Lapelė, Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius, direktoriaus pavaduotoja Lina Žukauskienė. 2020 m.
Koks Tavo nuveiktas darbas suteikia maloniausius prisiminimus?
Ko gero, didžiausias ir maloniausias darbas, nors tai darbu gal ir sunku pavadinti, o greičiau – gyvenimu, kad kartu su žmona Jadvyga užauginome du globotinius Eugenijų ir Žygimantą, taip suteikdami jiems geresnio gyvenimo galimybę. Iš kūrinių, ko gero, – antrasis Lietuvos Raudonosios knygos leidimas 1992 m., kur buvau ir vienu iš mokslinių redaktorių bei autoriumi.
Mindaugas Lapelė talkininkauja Liškiavoje. 2021 m.
Bendrai darbas – 1990 - 1995 m. Aplinkos apsaugos departamente prie Aukščiausios Tarybos, kai buvo pereinama iš sovietinės gamtosaugos į visai kitą etapą, kuriami nepriklausomos Lietuvos gamtosaugos ir aplinkosaugos pagrindai, jungiamasi prie tarptautinių konvencijų, susitarimų, kai kiekviena diena būdavo naujas iššūkis.
Su vaikais Žygimantu ir Eugenijumi Rudnelės kaime atidarant Gražinos Didelytės galeriją „Andeinė“. 2005 m.
Maloniai prisimenu ir darbo Nacionaliniame parke pradžią, kai buvo daug iššūkių ir kūrybos, kovas prieš Nemuno patvenkimą 2002 - 2003 metais. Dabar didelį malonumą teikia darbas Sengirės fonde, esu vienas iš jo valdybos narių.
Kokie Merkinės pokyčiai, Tau gyvenant Merkinėje, paliko didžiausią įspūdį, kodėl?
Nežinau, kas yra pasakęs, kad Merkinės ateitis slypi jos praeityje. Todėl man labai gražios visos tos Merkinės krašto muziejaus pastangos žingsnis po žingsnio atkuriant Merkinės istorinę šlovę, Nacionalinio parko darbai, gerinant turistinę infrastruktūrą ir miestelio gamtinę aplinką, didinant Merkinės ir viso krašto kultūrinį žinomumą. Kai lygini dabartinę Merkinę su kitais panašaus dydžio miesteliais, supranti, kad tas kokius paskutinius 3 – 4 metus besitęsiantis Merkinės pakilimas yra nulemtas ne vien šalies ekonominės situacijos, europinės paramos ar žmonių gyvenimo lygio kilimo. Labai svarbios ir čia gyvenančių bei dirbančių žmonių pastangos, didinančios Merkinės žinomumą, pritraukiančios verslus ir aktyvius žmones. Jei pats sau nepadėsi, tai ir Dievas nepadės.
Apie saugomų teritorijų vertę gamtosauginiu požiūriu ir jos svarbą bei problemas, vystant turizmą Parke, Baltijos Ministrų Tarybos aplinkos ministrų susitikime pasakoja gamtos skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Lapelė. Pirmas iš kairės – Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, pirmas dešinėje nuo Mindaugo – Čepkelių gamtinio rezervato direktorius Jonas Klimavičius. Prie Čepkelių pažintinio tako, 2009 m.
Ko trūksta Merkinei?
Taip jau istorijos aplinkybės lėmė, kad dauguma Merkinės gyventojų – vietiniai, bet ne merkiniškiai, ir kiekvienas grybauti lekia į savo vaikystės šilus. Manau, kad tik dabar pradėjo formuotis ta tikroji bendruomenė, kai jau nebe taip svarbu, iš kurio kaimo tėvai atsikraustė sovietiniais laikais. Todėl manau, kad tikrasis bendruomeniškumas, didesnis įsitraukimas į miestelio gyvenimą ir yra tai, kas dar paspartintų Merkinės klestėjimą.
Šeima Tavo gyvenime?
Nuo 2015 metų vasario našlauju, žmona Jadvyga (Mažeikaitė) Lapelienė, kilimo iš Alsėdžių Žemaitijoje buvo tikra Žemaitijos ir tikėjimo ambasadorė Merkinėje, Mokytoja iš didžiosios raidės. Manau, kad ji paliko ženklų pėdsaką gimnazijos, Merkinės parapijos, o ir viso Merkinės dekanato veiklose bei darbuose. Sūnūs Eugenijus ir Žygimantas darbuojasi Lietuvoje, ieškodami savo kelių gyvenime. Prieš kelerius metus į mūsų šeimą natūraliai įsijungė ir dar vienas jau suaugęs žmogus – Audronė, taip kad vaikų būrys padaugėjo.
Kur palinkėtumei savo vaikams gyventi, kodėl ?
Ten, kur jiems geriausia, kur jie jausis savo vietoje, galės realizuoti savo talentus. Nieko nėra blogiau už nelaimingą žmogų, savo nelaimėmis nuodijantį aplinkinių gyvenimą. Ir – nepamiršti Merkinės, kur jie bebūtų.
Ačiū už pokalbį, sėkmės kuriant Merkinę.
Pabaiga. Pradžia Nr. 26