Minint šios iškilios asmenybės 140-ąsias gimimo ir 100-ąsias žūties metines, į 184 psl. apimties knygą glaustai sudėta vieno žmogaus – ypač nusipelniusio Merkinės kraštui – gyvenimo istorija. Šių eilučių autoriui – tai 9-oji autorinė knyga.
Knygos viršelis
Juozas Bakšys – kunigas, visuomenės veikėjas. Jis gimė 1884 m. rugsėjo 4 d. Utenos krašte. 1904–1908 m. mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, 1908–1912 m. – Insbruko universitete Austrijoje, teologijos mokslų daktaras (1912 m.). 1913 m. Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios vikaras; dėstė lietuvių mokytojų kursuose. 1917 m. rugsėjo mėn. vienas iš pagrindinių organizatorių Lietuvių konferencijos Vilniuje. Nuo 1919 m. Merkinės parapijos vikaras. Nuo 1921 m. rugsėjo mėn. Merkinės progimnazijos direktorius; čia dirbdamas aktyviai dalyvavo kultūrinėje ir politinėje veikloje.
Foto vinjetė „Baigusieji Dvasiškąją Žemaičių Seminariją“, 1913 m.
Nuo 1921 m. kun. Juozas Bakšys buvo itin svarbus asmuo, Lietuvai palaikant ryšius su Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuviais. Dėl tokios veiklos buvo sekamas vietinių lenkų. 1924 m. gruodžio 17 d. vakarienės metu buvo peršautas į duris pabeldusių dviejų nepažįstamų vyrų. Sužeistasis nuvežtas į Kauną, kur jam atlikta operacija, tačiau 1925 m. sausio 7 d. 15 val. staiga mirė nuo kraujo krešulio.
Kun. Juozas Bakšys palaidotas Utenos miesto senosiose kapinėse. Tikrieji žudikai niekada nebuvo išaiškinti, tačiau Dainavos krašto švietėjo, kultūros darbuotojo kun. Juozo Bakšio nužudymas buvo siejamas su Lenkijos žvalgybos agentais, atvykusiais iš Druskininkų.
Senesnieji dokumentai, raštai, periodinės spaudos straipsniai pateikti beveik neredaguoti ir juose užrašyta kalba nešiuolaikinta, nes yra pakankamai aiški, lanksti, gana taisyklinga ir žodinga. Senieji tekstai leis dabar skaitytojui geriau suvokti praeitą šimtmetį ir jo asmenybes, lietuvių kalbos autentiškumą. Dokumentų vertimai iš lenkų, rusų, lotynų kalbų yra pažodiniai. Reikšminga tai, kad leidinyje pirmą kartą skelbiami iki šiol nepublikuoti šaltiniai iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, iš Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus, iš Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvo (saugoma dvasininko asmens byla). Dalis dokumentų kopijų yra pateikiama knygos skaitytojams.
Kunigas dr. Juozas Bakšys – Merkinės progimnazijos direktorius, 1922 m.
Amžininkų atsiminimai – tai svarbūs liudijimai, nors ir galimai subjektyvūs, nes iš praeities. Visi atsiminimų autoriai buvo betarpiškai susiję su kunigu Juozu Bakšiu dėl jo darbo Merkinės progimnazijoje ir aktyvaus dalyvavimo šio miestelio visuomenės gyvenime.
Lietuvos laisvės priešų iš pasalų peršauto ir mirusio kun. dr. Juozo Bakšio garbingą atminimą poetas Liudas Gira (1884–1946) 1928 m. įamžino jam skirtame eilėraštyje „A. a. šauliui kun. d-rui Juozui Bakšiui atminti“.
1934 m. leidinyje „Mūsų Vilnius“ Juozas Ziminskas (1895 – ?) ne tik aprašė kun. J. Bakšio nuveiktus darbus, bet ir kvietė: „Įamžinkime jo garbingą atmintį, pastatykime jam atitinkamą paminklą toje vietoje, kur jis paskutinį laiką dirbo ir savo gyvybę ant tėvynės aukuro sudėjo“.
Merkinės progimnazijoje 1921–1926 m. mokėsi Juozas Kvaraciejus (1908–1947), kuris, dalyvaudamas rezistencinėje kovoje prieš sovietinius okupantus, 1946–1947 m. rašė memuarus, pavadinęs „Policininko atsiminimai“ (rankraštis išleistas knyga 2015 m.). Skyriuje „Mokslas gimnazijoje“ pateikė įspūdžius apie savo mokslo metus Merkinėje, taip pat apie mokyklos direktorių kun. J. Bakšį.
Kitas buvęs Merkinės progimnazijos mokinys (mokėsi 1923–1927 m.) Ignas Urbonas (1910–2012) savo atsiminimų knygoje „Ilga mano kelionė“, skyriuje „Merkinės progimnazija“, aprašė mokyklos direktorių, kun. Juozą Bakšį, pateikdamas įdomią versiją dėl jo nužudymo aplinkybių, kurias sužinojo gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
1942 m. savo atsiminimais apie kun. J. Bakšį ir jo žūtį pasidalijo buvusi Merkinės būrio šaulė Stefanija Matulaitienė (1913–2014).
Kun. Prano Bieliausko (1883–1957) dienoraščio rankraštis saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Kaip liudija įrašas jo pradžioje – tai 1945 m. autoriaus dovana bibliotekai. Dienoraštyje minima daug asmenų – XX a. pradžios lietuvių bei lenkų dvasininkų, kultūros bei politikos veikėjų. Šis dienoraštis 2009 m. išleistas atskira knyga: „Vilniaus dienoraštis (1915–1919)“. Knygoje publikuota kun. Juozo Bakšio fotonuotrauka bei 18-oje vietų aprašyti jo dvasinės, visuomeninės ir politinės veiklos epizodai.
Kraštotyrininko Juliaus Bingelio (1903–1988) atsiminimų rankraščiai (1972–1983 m.) yra saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (F8). Šioje, dar niekur nepublikuotoje, kraštotyrinėje medžiagoje užrašyti pasakojimai apie Merkinės praeitį, gyventojus, apylinkes; apie Merkinės vidurinę mokyklą ir jos direktorių kun. J. Bakšį; apie prof. V. Krėvę-Mickevičių, mokytoją Julių Bloznelį ir kitus asmenis.
Mokytojos Sofijos Pet-rauskaitės-Paulaitienės (1906–1993) rašytuose 1975–1985 m. atsiminimuose „Jaunystės prisiminimai iš Samūniškių, Masališkių, Subartonių“ aprašomi Merkinės kunigai. Nedidelis tekstukas paskirtas ir kun. Juozo Bakšio asmenybei – apie jo veik-lą, nužudymo aplinkybes.
Bus daugiau