Kunigas Stanislovas Kiškis (1900–1995) rankraštinėje knygoje „Šis tas iš Merkinės praeities“ (mašinraštis, 1984 m.) keliose vietoje pateikia informacijos ir apie kun. Juozą Bakšį: pedagoginę veiklą, nužudymo versijas, atminimo pagerbimą. Iš šios knygos sužinome, jog Merkinėje (progimnazijoje?) „1926 m. vasario vidury buvo surengtas viešas kun. dr. J. Bakšio pagerbimas ir iškabintas jo portretas (Kalpoko ir Jomanto darbas)“.
Kun. J. Bakšio sesuo Veronika Bakšytė-Karvelienė (dešinėje) su vyru Petru Karveliu (antras iš kairės) ir dukra Ugne (pirma iš kairės) Nijolės Bražėnaitės (J. Bakšio sesers Konstancijos dukros) ir legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto vetuvėse 1952 m. liepos 23 d. Tiubingene (Vokietijoje). Juozas Bakšys buvo Nijolės Bražėnaitės dėdė
Kun. Stanislovo Kiškio parengtoje knygoje „Kristaus pašauktieji (Kaišiadorių vyskupijoje dirbusieji ir amžinybėn iškeliavusieji kunigai 1921–1995)“ (išleista 1996 m. po sudarytojo mirties) publikuojamas biografinis straipsnis „Kun. dr. Juozas Bakšys, 1884–1908–1925“.
Informatyvesnė kun. Juozo Bakšio biografija pateikiama teisininko, žurnalisto ir kraštotyrininko Broniaus Kviklio (1911–1990) parengtame enciklopediniame leidinyje „Lietuvos bažnyčios, t. 6. Kaišiadorių vyskupija“ (1987 m., JAV). Čia publikuotas ir poeto bei dramaturgo Liudo Giros (1884–1946) 1928 m. sukurtas eilėraštis tragiškai žuvusio šviesuolio patrioto atminimui. B. Kvik-lys pasakoja, kaip Merkinėje, žengiant į Nepriklausomybę, apsigyveno du žymūs kunigai – kompozitorius prof. Teodoras Brazys ir dr. Juozas Bakšys. „Juos iš Vilniaus į Merkinę ištrėmė Vilniaus vyskupijos valdytojas prel. K. Michalkevičius. Jų netektis Vilniui buvo nuostolis, bet Merkinei tikra Dievo palaima. T. Brazys Merkinės apylinkės kaimuose surinko daugybę lietuviškų dainų ir užrašė jų melodijas. Kun. dr. J. Bakšys įsteigė progimnaziją“. Merkinės parapija ir vėliau galėjo didžiuotis savo ganytojais. Ne veltui senoliai porino, kad bažnyčia stovinti toj pačioj vietoj, kur senovėje degusi amžinoji ugnis. B. Kviklys minėtame leidinyje taip pat pateikia išeivijoje (JAV) vyravusią kun. J. Bakšio nužudymo versiją, kurią po Antrojo pasaulinio karo viešai paskelbė kun. Antanas Petraitis (1896–1955), likęs gyvas per žudynes 1941 m. vasarą Červenėje. Iliustracijos aprašyme (p. 59) nurodoma: „Lenkų agentų 1924 m. Merkinėje nužudyto kun. dr. Juozo Bakšio kapas ir paminklas Utenos kapinėse“.
Konstancija Bakšytė-Bražėnienė po grįžimo (po 1956 m.) iš Sibiro į Lietuvą
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, istoriko Petro Klimo (1891–1969) 1915–1919 m. rašytas dienoraštis atskira knyga skaitytojus pasiekė tik 1988 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Dienoraščio“ 28 vietose aprašoma aktyvaus visuomenės ir politikos veikėjo, dvasininko Juozo Bakšio veikla. Dr. J. Bakšys minimas ir kitoje Petro Klimo knygoje „Iš mano atsiminimų“, kuri išleista Bostone (JAV) 1979 metais (2-as leidimas Lietuvoje išleistas 1990 m.).
Epizodinius prisiminimus apie kun. Juozą Bakšį savo dienoraštyje užfiksavo Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras dr. Jurgis Šaulys (1879–1948), atsiminimuose – Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Aleksandras Stulginskis (1885–1969); atsiminimuose – Merkinėje gimęs mokslininkas, inžinierius Aleksandras Čyras (1927–2001); užrašuose (1977–1987 m.) Vilnijos krašto gyventoja, mokytoja Pranė Anusevičiūtė-Makariūnienė (1905–1993). Ramunė Pigagaitė-Vėliuvienė (g. 1949) 2025 m. išleistoje knygoje pateikė savo senelės Onos Volungevičiūtės-Kochanskienės (1893–1978) pasakojimų fragmentus.
Knygoje chronologiškai aprašoma apie Juozo Bakšio tėvus, gimtinę, mokslo ir studijų metus, bendradarbiavimą lietuviškoje spaudoje, lietuviškų draugijų steigimą, plačiai apibūdinama politinė veikla. Atskiruose skyriuose „Partizanai ir šauliai Tėvynės sargyboje Merkinės krašte“, „Švietimo, kultūros ir šauliškumo darbas Merkinėje“, „Kas nužudė kunigą dr. Juozą Bakšį?“, „Atminimo įamžinimas“ pateikta daug istorinių faktologinių duomenų, kurie padės suprasti to laikmečio sudėtingas peripetijas.
Senuosiuose dokumentuose kaimų pavadinimai labai dažnai surusinti ar sulenkinti. Kai kurių anksčiau buvusių kaimų jau nebelikę arba pasikeitę jų pavadinimai. Vietovių pavadinimai pateikiami pagal tuometį administracinį suskirstymą. Aprašymus lydi rankraščių fragmentai, dokumentai ir nuotraukos. Dauguma dokumentų, fotografijų, atvirukų knygoje publikuojami pirmą kartą. Tikimasi, kad leidiniui ši ikonografinė medžiaga suteiks daugiau informatyvumo ir pažinimo apie tuomečio laikmečio realijas. Archyvinė medžiaga, rankraščiai, publikacijos, ikonografija bei iliustracijos pateikiamos chronologiniu principu. Knygos pabaigoje pateikiamas tekste vartojamų santrumpų sąrašas.
Knygos autorius dėkoja už geranorišką ir visokeriopą pagalbą rengiant šį leidinį: istorijos tyrinėtojams ir talkininkams, suteikusiems reikiamą informaciją bei dokumentus; kolekcininkams ir pavieniams fotografijų saugotojams, archyvams ir muziejams už pateiktas nuotraukas ir faktologinę medžiagą.
Tenka pasidžiaugti, jog baigiant knygos medžiagą ruošti spausdinimui, gerb. Mindaugas Černiauskas sužinojo apie knygą „Ir dar valandėlė...: Konstancijos Bražėnienės ir Mindaugo Bražėno laiškai iš Lietuvos, Rytų Vokietijos ir Sibiro, 1944–1966“ (2004 m.). Knygoje atskleidžiama dramatiška meilės ir išgyvenimo istorija, apimanti pokario laikotarpį, trėmimus į Sibirą, gyvenimą Rytų Vokietijoje ir Lietuvoje. Laiškai pasižymi giliu dvasingumu, meile ir ilgesiu, kurie padėjo ištverti okupacijos sunkumus. Autoriai/sudarytojai: Konstancija Bražėnienė, Mindaugas Bražėnas, Nijolė Virginija Bražėnaitė.
Ši knyga 2007 m. išleista ir anglų kalba „Just One Moment More: The Story of One Woman’s Return from Siberian Exile (East European Monograph)“. Šio „atradimo“ pasekmės – skyrelis „Juozo Bakšio seserys“. Jame glaustai aprašoma Pasaulio tautų teisuolė (Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydų tautybės asmenis) Konstancija Bakšytė-Bražėnienė (1892–1970) ir jos dukra Nijolė Bražėnaitė (partizano Juozo Lukšos žmona) bei kita sesuo – Veronika Bakšytė-Karvelienė (1898–1952), kuri nuo 1921 m. Miunsterio, Miuncheno ir Karaliaučiaus universitetuose studijavo pedagogiką, psichologiją ir vokiečių literatūrą, 1929 m. vokiečių kalba apgynė disertaciją „Kovos dėl mokymo kalbos Lietuvos mokyklose istorijos klausimu“ (Beitrage zur Geschichte dės Kampfes um die Schulsprache in Litauen), viena Pasaulio moterų sąjūdžio kūrėjų (1949 m.) ir jos dukra Ugnė Karvelis (1935–2002).
Džiugu ir tai, jog susipažinęs su nauja knyga, faktologinę medžiagą papildė gerb. Eugenijus Peikštenis, kuris savo kolekcijoje turėjo foto vinjetę „Baigusieji Dvasiškąją Žemaičių Seminariją 1913 m.“ Šioje vinjetėje yra ir kun. P. Bakšio nuotrauka. Neabejotina, jog tai jaunesnis Juozo brolis – Pranas Bakšys, miręs 1918 m. nuo šiltinės Panevėžyje.
Kaip sakoma: „Tobulumui – nėra ribų“. Istoriniai tyrimai tuo ir įdomūs, kad jie beveik niekada neturi pabaigos...
Pabaiga. Pradžia Nr. 30