Melioracijos grioviai užtikrina tinkamą dirvožemio drėgmės režimą, pagerina derlingumą, tačiau šiomis sistemomis gali plisti pavojingos invazinės augalų rūšys.
Išmokos, kurios atperka pastangas
Pagal šią priemonę paramos gali kreiptis ūkininkai, jungtinės veiklos – partnerystės sutarties pagrindu veikiančios melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, žemės ūkio bendrovės, savivaldybės.
Naudojantis paramos lėšomis bus galima tvarkyti melioracijos griovių ir melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitus, naikinant invazinius augalus – Sosnovskio, Mantegacio barščius ir kitus invazinius augalus, taip prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo.
Žinoma, kova su invaziniais augalais reikalauja specifinių žinių, laiko ir techninių resursų, todėl numatytos išmokos yra suplanuotos taip, kad padengtų patiriamas sąnaudas:
• Individuali veikla: Už sutvarkytą melioracijos griovio šlaito hektarą mokama 644 eurų metinė išmoka.
• Jungtinė veikla: Jei susivienijama bendram tikslui, išmoka kyla iki 773 eurų už hektarą. Tai skatina bendruomeniškumą, nes invazinės rūšys nepaiso sklypų ribų – efektyviausias naikinimas vyksta tada, kai valomi ilgi griovių ruožai iškart.
Paraiškų teikimo tvarka: ką privalu žinoti?
Ši parama yra tiesiogiai susieta su kasmetiniu žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo laikotarpiu.
Prašymai gauti paramą teikiami kartu su paraiškomis tiesioginėms išmokoms gauti per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS). Paramai tinkamas plotas turi patekti į PPIS elektroninio žemėlapio sluoksnį „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“.
Kadangi įsipareigojimų laikotarpis trunka 5 metus, pareiškėjas privalo teikti paraišką kasmet, deklaruodamas tuos pačius plotus (laukus).
Kokius plotus galima deklaruoti
Daugeliui kyla klausimų, kokius būtent plotus galima deklaruoti. Pagal taisykles, į paramai tinkamą plotą patenka:
• melioracijos griovių bei sureguliuotų upių šlaitai;
• 3 metrų pločio juosta virš griovio šlaito viršutinės briaunos (ten, kur nustatytas invazinių rūšių paplitimas).
• siekiant suvaldyti sėklų plitimą, į plotą įtraukiama ir 50 metrų ilgio juosta į abi puses nuo nustatytos paplitimo teritorijos išilgai griovio.
Bendras paramai tinkamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha, o jį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,01 ha laukai.
Įsipareigojimai – 5 metams
Parama teikiama tiems, kurie pasiryžę siekti ilgalaikio rezultato. Įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 5 metai, teikiant paraišką kasmet ir deklaruojant tuos pačius plotus (laukus). Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama.
Pagal šią priemonę remiama veikla naikinant tik tuos augalus, kurie nurodyti paramos taisyklių 1 priede. Jų radavietės turi būti pažymėtos Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje. Pareiškėjas privalės taikyti atskirų invazinių rūšių augalų naikinimo būdus pagal specialų veiksmų planą.
Svarbu: ties vandens telkiniais augalų negalima naikinti cheminėmis priemonėmis. Čia privaloma laikytis naikinimo terminų ir naudoti tik mechaninius būdus (pjovimą, kasimą), kad nebūtų pakenkta vandens ekosistemoms.
Sosnovskio barščiai: tylioji grėsmė laukuose
Sosnovskio barščiai nėra tiesiog piktžolė – tai biologinis agresorius, keliantis realų pavojų tiek žemės ūkiui, tiek žmonių sveikatai.
Šio augalo sultyse yra furanokumarinų, kurie saulės šviesoje sukelia sunkius, net II ar III laipsnio, odos nudegimus. Randai gali išlikti visą gyvenimą.
Vienas augalas subrandina iki 100 tūkstančių sėklų, kurios išlieka gyvybingos dirvoje daugelį metų. Melioracijos grioviuose sėklos plinta su vandeniu, taip užkrėsdamos vis naujus plotus.
Sosnovskio barščiais apaugę plotai tampa netinkami nei ganykloms, nei pasėliams, o jų naikinimas savo lėšomis yra itin brangus ir ilgas procesas.
Naudodamiesi paramos lėšomis, ūkininkai gali sistemingai naikinti šiuos augalus.
Daugiau informacijos apie paramą galite rasti https://zum.lrv.lt/lt/.
Užs. Nr. 77