Savo valdymo metais Vytautas Didysis (1392-1430) Varėnoje lankėsi mažiausiai 16 kartų – apie tiek jo apsilankymų išliko konkrečių žinių istorijos šaltiniuose. Daug tai ar mažai? Paskaičiuokime. Istorijos šaltiniai iš viso mini 176 gyvenamas vietas, kuriose Vytauto buvimas paliudytas nors vieną kartą. 36 iš šių gyvenviečių yra dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitos išsidėsto dabartinėje Baltarusijoje (36 gyvenvietės), Ukrainoje (18 gyvenviečių), Lenkijoje (69 gyvenvietės), Rusijoje (16 gyvenviečių, iš kurių viena – buvusioje Prūsijoje) ir net Slovakijoje bei Latvijoje (pastarosiose yra tik po vieną Vytautą menančią gyvenvietę, tai atitinkamai – Kežmarokas ir Daugpilis). Tiesa, daugumoje tų gyvenviečių fiksuojama tik po vieną Vytauto apsilankymą, o daugiau kartų jis buvo tik 60-yje (iš jų 17 – Lietuvoje, 18 – Baltarusijoje, 5 – Ukrainoje, 17 – Lenkijoje ir 2 – Rusijoje).
Jeigu toliau griežtintume „Vytautą menančių“ vietovių atranką, tai pamatytume, kad daugiau kaip 2 kartus Vytautas lankėsi tik 27 gyvenvietėse, iš kurių dabartinėje Lietuvoje yra 10. Tai – Daugai, Dubičiai, Jurbarkas, Kaunas, Merkinė, Medininkai, Trakai, Veliuona, Vilnius ir Varėna (be abejo, Senoji Varėna). Įdomu, kad net 4 vietoves iš šio dešimtuko galima priskirti Varėnos kraštui: 1) Senoji Varėna su jau minėtais 16 Vytauto apsilankymų (1413, 1414 m., 1416 m. – 2 kartus, 1417 m., 1418 m. – 2 kartus, 1420, 1421, 1423 m., 1424 m., 1424-1425 m. sandūroje, 1428 m. – 2 kartus, 1430 m. – du kartus); 1416 m. sausį ir 1421 m. vasarį Vytautas čia buvo kartu su Jogaila; 2) Dubičiai, kuriuose žinomi 9 Vytauto apsilankymai (1396 arba 1411, 1397, 1402 arba 1403, 1415, 1418, 1421, 1426, 1427 ir 1430 m.); be to, 1421 m. vasarį Jogaila po susitikimo su Vytautu Varėnoje vienas vyko „įprastu keliu“ per Dubičius į Gardiną ir toliau į Lenkiją; 3) Merkinė, kurioje Vytautas lankėsi 5 kartus (1396, 1401, 1413, 1425 ir 1427 m.); dar 1387 m. kovo 22 d. Merkinėje lankėsi Jogaila ir išdavė čia pirmąją Magdeburgo teisių privilegiją Vilniui;
kartu su Vytautu Jogaila čia lankėsi ir 1401 m. vasarį bei 1413 m. spalį (pastaruoju atveju vadovai kartu per Merkinę vyko iš Horodlės krikštyti Žemaitijos), o 1419 m. pabaigoje Jogaila šventė Merkinėje Kalėdas pakeliui į susitikimą su Vytautu Trakuose ir Dauguose; 4) Daugai, kuriuos žinomi 4 Vytauto apsilankymai (1415, 1420, 1428 ir 1430 m.), yra jau Alytaus rajone, bet netoli Varėnos rajono ribos ir arčiausiai iš paminėtų 4 vietovių nuo pačios Varėnos; 1420 m. sausį Vytautas Dauguose buvo drauge su Jogaila. Dar vienas žinomas Vytauto laikų Varėnos krašto valsčiau centras buvo Perloja, minima jau XIV a. (1378, 1387 m.), bet joje Vytauto sustojimų šiandien žinomi šaltiniai nefiksuoja. Mažiau Vytauto apsilankymų paliudyta kitose XIV-XV a. Trakų kunigaikštystės (Dzūkijos) gyvenamose vietose-Eišiškėse (1429 m.), Ilguose (Alytaus raj., 1420 m.), Grūte (Druskininkų sav., 1405 m.), Alytuje (1430 m.), Naujajame Dvare prie Trakų (1420, 1426 m.), Punioje (Alytaus raj., 1414 m.?, 1418 m.), Semeliškėse (Elektrėnų sav., 1418 m.), Senuosiuose Trakuose (Vytauto gimtinė, kurioje jo apsilankymas žinomas tik 1426 m.) ir Žiežmariuose (Kaišiadorių raj., 1409 m.). Suprantama, kad dažniausiai Vytautą galima buvo rasti Trakuose (maždaug 75 apsilankymai) ir Vilniuje (virš 50 apsilankymų), bet tai būtų jau atskira tema, nes tai – svarbiausi Lietuvos valstybės politiniai centrai.
Taip pat gausiai paliudytas Vytauto lankymasis Gardine (virš 30 kartų) ir Kaune (27 kartai). Pastarasis miestas buvo svarbus visų pirma dėl Lietuvos ir Lenkijos valdovų poreikio dažnai susitikinėti su kryžiuočiais, bet lankymasis jame nebuvo būdingas vėlesniems valdovams. Iš tiesų Vytautas paliko ryškų pėdsaką Kaune, kuris šiandien matomas visų pirma kaip Kauno pilies liekanos ir Vytauto bažnyčia, o ilgus šimtmečius veikė Kauno raidą dėl 1408 m. miestui duotos Magdeburgo teisių privilegijos. Iškart po Kauno penktąją - šeštąją vietas, kaip dažniausio Vytauto sustojimo vieta, dalinasi Varėna ir Naugardukas, kuriuose žinoma po 16 Vytauto apsilankymų. Tuo tarpu garsusis Luckas – Volynės sostinė su didinga pilimi, kurioje Vytautas 1429 m. sausį priėmė Jogailą ir Romėnų bei Vengrijos karalių Zigmantą Liuksemburgietį ir iš pastarojo gavo karūnos pasiūlymą, – lieka tik 7-oje vietoje su 13 žinomų Vytauto apsilankymų. po jo rikiuojasi Brestas (10 apsilankymų) ir Smolenskas (9 apsilankymai). Varėnos rajono Dubičiuose taip pat žinomi 9 Vytauto apsilankymai, taigi Dubičiai dalinasi su Smolensku 9-ą ir 10-ą vietas dažniausia Vytauto lankytų vietų dešimtuke. Čia, žinoma, reikia pastebėt, kad anaiptol ne apie kiekvieną Vytauto apsilankymą įvairiose Lietuvos valstybės vietose išliko žinių. Iš žinomų apsilankymų sąrašo galime spręsti tik apie jo lankymosi tam tikrose vietose intensyvumą, o ne tų apsilankymų visumą. Daugiausia Vytauto apsilankymų konkrečiose vietovėse žinoma iš jo laiškuose nurodytų jų surašymo vietų. Tai gerai matome Varėnos pavyzdžiu. Devynis Varėnoje rašytus Vytauto laiškus, taip pat vieną Vokiečių ordino magistro Mykolo Kiuchmeisterio atsakymą į neišlikusį Varėnoje rašytą Vytauto laišką (1414 m.), taip pat Trakuose rašytą, bet Varėną kaip tolesnės kelionės tikslą minintį Vytauto laišką (1417 m.) ir Varėnoje Vytautui Švitrigailos duotą priesaiką (1420 m.) – iš viso 12 dokumentų – Gedimino Jakavonio iniciatyva Senosios Varėnos 600 metų jubiliejaus proga 2013 m. išvertė Justina Daunorienė (iš vokiečių k.) ir kun. Robertas Rumšas (iš lotynų k.). Du Vytauto Varėnoje išduoti vidaus dokumentai (1418, 1423 m.) ir trys 1421 m. Vytauto laiškai iš Varėnos dar neišversti. Apie itin svarbią 1421 m. Vytauto ir Jogailos viešnagę Varėnoje ir joje Vytauto priimtą Čekijos karūną žinome ne iš laiškų ar dokumentų, o iš lenkų kronikininko Jono Dlugošo pasakojimo (iš ten pat žinome ir apie Vytauto ir Jogailos viešnagę Dauguose 1420 m.). Varėnos medžioklės dvaras – vienas svarbiausių Vytauto valstybės centrų. Tačiau grįžkime prie penktą ar šeštą vietą Vytauto labiausiai lankomų vietų sąraše užimančios Varėnos. Nuo tiek pat apsilankymų turinčio Naugarduko ji skiriasi tuo, kad visi tie apsilankymai Varėnoje įvyko per gerokai trumpesnį laikotarpį – 1413-1430 m. (tuo tarpu Naugarduke Vytautas maždaug tolygiai lankėsi beveik per visą savo valdymo laiką, 1393-1429 m.). Taigi antrojoje Vytauto valdymo pusėje Varėna buvo neabejotinai svarbesnė už Naugarduką. Net ir Kaunas per Varėnos minėjimo laikotarpį matė Vytautą tik 14 kartų ir šiuo požiūriu truputį nusileidžia Varėnai. Tad Varėna 1413-1430 m. laikotarpiu užima ketvirtą vietą tarp reikšmingiausių Vytauto dvarų iškart po Trakų, Vilniaus ir Gardino. Dar ryškiau Varėnos reikšmę pamatysime, jei žvelgsime į ją kaip į Varėnos-Daugų komplekso dalį (tarp šių Vytauto dvarų – 18,5 km tiesia linija, arba 23 km keliu). Abu šiuos dvarus sieja tai, kad jie pasirodo Vytauto intinerariume beveik vienu metu – 1413 m. sausio 9 d. (Varėna: „Nova curia venacionum dicta Woranii super flumine Merecz“) ir 1415 m. sausio 13 d. (Daugai: „nowe howe czu Dawge“). Ypač svarbu pažymėti, kad abu dvarai šiuose pirmuosiuose paminėjimuose vadinami naujais Vytauto dvarais (Varėna dar pavadinama ir „medžioklės dvaru prie Merkio upės“), taigi realus tų dvarų įkūrimo laikas neturėtų daug skirtis nuo jų pirmojo paminėjimo datos. Varėnos ir Daugų dvarai išsiskiria ir tuo, kad jie įrengti ne piliakalniuose, kurie buvo tradicinės kunigaikščių rezidencijų vietos, o lygumose. Senosios Varėnos dvarvietė lokalizuojama ties Varėnės ir Merkio santaka, o Daugų dvarvietė – dabartinių Daugų kapinių teritorijoje, Daugų ežero pakrantėje. Tiesa, Daugų vietovė, kaip tinkama kryžiuočių kariuomenės stovyklai vieta, minima jau apie 1384 m. datuotiname jų kelių aprašyme (Nr. 78), vedusiame iš Alytaus (Alyten) per Daugus (Dowge) į Perloją (Perla). Tuo tarpu Varėnai naujo Vytauto dvaro paminėjimas 1413 m. yra žinomos istorijos pradžia. Varėnoje ir Dauguose buvo pasitelktas naujas valdovo rezidencijų kūrimo būdas, kuriam prielaidas sudarė 1403 m. pasibaigę kryžiuočių žygiai į Lietuvą ir tą padėtį įtvirtinusi 1410 m. pergalė Žalgirio mūšyje.
Šie naujo tipo dvarai, nevaržomi nedidelės piliakalnio aikštelės, galėjo būti didesni, erdvesni ir patogesni savo šeimininkui – Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Tuo tarpu Merkinės ir Dubičių dvarai tebebuvo piliakalniuose įrengtos pilys. Būtent tai, kad Varėna ir Daugai buvo naujo tipo dvarai, iš dalies paaiškina, kodėl Vytautas pamėgo būtent Varėną, o šalia jos dar įsisteigė ir papildomą Daugų dvarą.
Bus daugiau