Rašytojas ir teisininkas Jurgis Gliauda asmeniškai negyveno Dzūkijoje.
Rašytojas Jurgis Gliauda
Gimęs Tobols-ke (Rusijoje), baigęs teisės studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir dirbęs advokatu, 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus. Nuo 1953 m. kūrėjas apsigyveno Los Andžele, kur aktyviai įsijungė į išeivijos kultūrinį gyvenimą. Nors fizinis atstumas buvo didžiulis, J. Gliauda tapo vienu svarbiausių mūsų krašto istorinės atminties saugotojų globaliame pasaulyje. Tolimojoje Kalifornijoje autorius įamžino neįtikėtiną Varėnos rajono istorinį fenomeną – savivaldžią Perlojos respubliką (1918–1923 m.), jos vyrų narsą ir nepriklausomybės troškimą po Pirmojo pasaulinio karo.
1979 m. Čikagoje romaną „Perlojos respublika“ išleido išeivijos Dzūkų draugija, o pats kūrinys laimėjo šios draugijos skelbtą konkursą. Psichologiškai įtikinantys charakteriai ir dinamiškas siužetas iki šiol nepalieka skaitytojų abejingų.
Parodoje kviečiame susipažinti su bibliotekos fonduose saugoma vertinga medžiaga. Čia eksponuojamas autentiškas romano leidimas – 1979 m. Čikagoje, „Draugo“ spaustuvėje, išleista knyga „Perlojos respublika“.
Iš knygos „Perlojos Respublika“
Taip pat pristatomos straipsnių kopijos apie šį romaną iš išeivijos periodinių leidinių „Draugas“, „Akiračiai“ ir „Į laisvę“. Lankytojai gali išvysti ir kitus bibliotekoje turimus J. Gliaudos romanus, leidžiančius pažinti jį kaip intelektualiosios prozos meistrą. Tai romanas „Delfino ženkle“ (1966) ir prestižine išeivijos literatūros premija apdovanotas kūrinys „Narsa gyventi“ (1978), kuriame gvildenama jautri medicininės etikos ir tėvo meilės tema, paremta realiu XX a. 7-ojo dešimtmečio talidomido skandalu.
Ypatingas parodos akcentas – 1994 m. išleista knyga „Egzodo rašytojai“, kurioje spausdinama Jurgio Gliaudos autobiografija, simboliškai pavadinta „Protėvių freskos“.
Eksponuojamas romano „Perlojos respublika“ egzemp-liorius į mūsų bibliotekos lentynas pateko neatsitiktinai. Kaip liudija 1991 metų periodinė spauda, vos Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, šalies bibliotekas pasiekė gausi Amerikos lietuvių dovana. Knygos pradžioje ir pabaigoje esantis Lietuvių katalikų religinės šalpos (LKRŠ) antspaudas žymi akciją „Knygos Lietuvai“. Sovietmečiu tokia išeivijoje spausdinta literatūra Lietuvoje buvo draudžiama ir neprieinama. Tik 1989–1990 metais, Lietuvai vaduojantis iš okupacijos, JAV veikianti Lietuvių katalikų religinė šalpa inicijavo plataus masto akciją „Knygos Lietuvai“. Jos metu Amerikos lietuviai rinko, pakavo ir laivais siuntė dešimtis tūkstančių religinių, mokslinių bei istorinių knygų, skirtų atsikuriančioms šalies bibliotekoms aprūpinti. Šis antspaudas knygoje yra tiesioginis įrodymas, kad konkretus eksponatas įveikė Atlanto vandenyną ir tapo viena iš tų dovanų, kurios padėjo sugrąžinti išeivijos kultūrinį palikimą atgal į Tėvynę.
Kad lankytojai geriau suprastų šį istorinį reiškinį, parodoje šalia J. Gliaudos romano eksponuojama perlojiškės, garsios literatūrologės, humanitarinių mokslų daktarės ir Perlojos garbės pilietės Petronėlės Česnulevičiūtės (1925–2011) knyga „Kovojanti Perloja“. Šis leidinys parodoje turi išskirtinę vertę – autorė buvo paties Perlojos respublikos vadovo ir prezidento Jono Česnulevičiaus dukra. Jos surinkti atsiminimai, faktai ir liudijimai jautriai bei tiksliai atskleidžia šį dramatišką perlojiškių savivaldos laikotarpį, jų dvasios savarankiškumą ir ginkluotą narsą ginant Lietuvos valstybingumą. Tai puikus istorinis komentaras šalia meninio J. Gliaudos pasakojimo. Parodoje pristatoma ir Sigito Lūžio bei Marijos Lūžytės knyga „Iš Perlojos Tavo sūnūs...“ (2008), kurioje pateikta Perlojos istorijos apžvalga nuo 1378 metų iki šių dienų. Atskiras knygos skyrius skirtas Perlojos Respublikos laikotarpiui.