Kalbėdami apie pirtį dažniausiai įsivaizduojame vandenį, karštį, vantas ir savaitgalio poilsį. Istorija, kurią pasakoja verslininkas, vienas iš lietuviškas pirtis Europai, Australijai, Japonijai, Naujajai Zelandijai gaminančios įmonės „EDJUSTA“ įkūrėjų E. Zelionka, atskleidžia dar daugiau: pirtis gali tapti verslu, amatu, gyvenimo būdu ir netgi filosofija.
„Žmonės neabejotinai pradėjo suprasti pirties naudą“, – sako pirties bičiulis ir priduria esantis visiškai tikras, jog, jei gali paeiti, tai gali būti ir pirtyje. Reikia tik žinoti savo sveikatos ypatybes, apie jas pasakyti pirtininkui, o jis patars, kaip elgtis, kad pirties programa būtų tinkama.
E. Zelionka įsitikinęs, kad pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta svarbus pokytis – pirties kultūra grįžta prie savo šaknų, iš pramogos tapdama sveikatinimo erdve. Be jokios abejonės tai atkeliauja su ilgaamžiškumo judėjimu, kuriame dažnai kalbama apie saikingos pirties naudą savijautai, širdžiai ir kraujagyslėms bei nervų sistemai.
„Šiuolaikinėje sveikatinimo pirtyje atgimsta tai, ką lietuviai jau buvo primiršę – svarbią vietą užima vantos, žolelės, kvapai ir ritualai. Žmonės pirtyje dažnai užuodžia vaikystės kvapus, tik neprisimena, iš kur juos žino. Aš visada per pirmąjį užėjimą į pirtį atsinešu pelkinės vingiorykštės. Karštyje jos aromatas sustiprėja, tampa nepaprastai malonus“, – pasakoja pirtininkas.
Nors profesionaliu pirtininku E. Zelionka tapo ne taip seniai, meilė pirčiai gimė vaikystėje. Užaugęs Molėtų rajone, verslininkas pirmąją pirtį pastatė dar būdamas moksleivis.
„Taip norėjau pirties, kad pastačiau ją savo rankomis, neturėdamas jokių žinių, – pasakoja. – Pamatus išmūrijau vienas, rąstus pakelti padėjo vietinis meistrelis. Vidų įrengiau pats, krosnelę pastačiau, gultus sukaliau. Ilgai užtrukau – nuo 7 iki 11 klasės“.
Statydamas pirmąją pirtį E. Zelionka niekaip negalėjo įsivaizduoti, kad pirtys taps svarbia jo gyvenimo dalimi. Po studijų su bičiuliu Varėnoje įkūręs įmonę „EDJUSTA“, verslininkas iš pradžių gamino medinius kubilus. Veždavo juos į Olandiją, turėjo šioje šalyje verslo partnerį, kuris ir pasiūlė išplėsti gamybą – statyti mobiliąsias pirtis. Pirmąją pagamino be jokių brėžinių. Šiandien į pasaulį keliauja Varėnoje pagamintos įvairių formų pirtys.
Kai verslas įsibėgėjo, verslininkas nusprendė daugiau sužinoti apie pirtis, suprasti, kas tai iš tiesų yra. Profesionalios pirtininkystės studijos, sako, nustebino: „Daugelis galvoja, kad pirtis – tai vantos ir karštis. Iš tikrųjų pirtyje visko yra kur kas daugiau. Mokėmės bend-rauti su žmonėmis, gilinomės į psichologiją, aiškinomės vanojimo technikas, įvairių žolelių, kosmetikos poveikį“.
Šiandien E. Zelionka visiškai tikras: gera pirtis prasideda ne nuo temperatūros. Svarbiausia, kad pirtyje žmonės išmoktų klausyti savo kūno. Ir jei kūnas sako, kad gana, vadinasi – gana.
Gera pirtis, jo nuomone, sunkiai įsivaizduojama be trijų dalykų: atsakingo pirtininko, patogios erdvės ir tinkamo poilsio ritmo. „Pirtis skirta gulėti, o ne kentėti, čia nereikia siekti rekordų ar konkuruoti, kas karštyje ilgiau ištvers“, – šypsosi pirtininkas, pridurdamas, kad ir pats patyrė ne kartą – jei pirtis gera, galva išsijungia, su pirmuoju garu išnyksta visi savaitės rūpesčiai.
(Sutrumpinta-red.)