Tradicinis dainavimas daugeliui vis dar asocijuojasi su folkloro ansambliais, archyvuose saugomomis dainomis ar praeities kultūros paveldu. Tačiau iš tiesų tai – gyvas reiškinys, kuriame telpa skirtingi balso tembrai, tarmės, ritmai, pasaulėžiūros ir bendruomenės patirtys.
Būtent šį gyvą santykį su tradicija puoselėja rugpjūčio 9-15 dienomis Antalkiuose, Kauno rajone, vyksiantys tarptautiniai tradicinio dainavimo kursai, suburiantys lektorius ir dalyvius iš įvairių šalių.
Čia tradicinis dainavimas tampa ne tik muzikos pažinimo būdu – tai galimybė patirti, kaip skirtingose kultūrose formuojamas balsas, kaip per dainas atsiskleidžia regionų istorijos, kalba bei gyvenimo būdas.
Balso įvairovės pažinimas –
viena svarbiausių kursų patirčių
Vienas iš kursų lektorių – etnomuzikologas, muzikos akustikas, muzikos psichologas ir Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. dr. Rytis Amb-razevičius – pabrėžia, kad didžiausia tokių kursų vertė slypi ne greitame konkrečios tradicijos įvaldyme, o platesniame žmogaus balso pažinime:
„Manyčiau, kad tokios veik-los tikslas ir smagumas – ne konkrečios dainavimo tradicijos įvaldymas (to apskritai neįmanoma tobulai padaryti per vieną savaitę, tik daugiau ar mažiau prie tos tradicijos priartėti), o savo balso galimybių praplėtimas, išraiškos atspalvių paieškos. Suvokimas, kad balso technika ir stilistika gali būti įvairi, ne vienintelė „teisinga“, ne vienintelė „natūrali“ ir „sava“, – teigia R. Ambrazevičius.
Ši mintis atspindi pačią kursų filosofiją – čia nėra vieno „teisingo“ balso ar vienintelio atlikimo būdo, o skirtingų tautų tradicijos tampa galimybe pažinti žmogaus balso įvairovę.
Tradicija,
kuri aktuali ir šiandien
Tradicinio dainavimo kursų organizatorės, etnomuzikologės Goda Kovalenkienė ir Vera Venckūnaitė pastebi, kad šiandien žmonės vis dažniau ieško naujų kultūrinių patirčių, tačiau neretai nustemba atradę, kiek daug įvairovės slypi ir lietuvių ir kitų tautų etninėje muzikoje bei kultūroje:
„Šiuolaikiniam žmogui vis aktualesnis tampa įvairių kultūrų pažinimas, net savotiškas egzotikos ieškojimas ir įvairovė. Šių dalykų tikrai netrūksta etninėje Europos tautų muzikoje. Čia galima rasti įvairiausių dermių, ritmikos interpretacijų, balso tembrų ir kitų ypatybių, kurios priartina tradicinį dainavimą net ir prie šiuolaikinio meno, išplėstinių vokalinių technikų“, – sako organizatorės.
Pasak jų, tradicinė muzika atveria platesnį kultūros lauką – leidžia pažinti istorines aplinkybes, bendruomenių gyvenimą, kalbą ir pasaulėžiūrą, kuriuose dainos gimė ir buvo perduodamos. Be to – atveria kelius naudoti šiuos elementus ir šiuolaikinėje kūryboje.
Kai daina tampa
gyva patirtimi
Pirmieji tarptautiniai tradicinio dainavimo kursai Lietuvoje subūrė apie 70 dalyvių bei mokytojų iš įvairių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Baltarusijos, Švedijos, Prancūzijos, Ispanijos ir JAV. Šiemet tradicinio dainavimo galima bus mokytis iš lietuvių, švedų, lenkų ir ukrainiečių tradicinio dainavimo specialistų. Kursų programa apima praktinius dainavimo užsiėmimus, paskaitas apie skirtingų tautų folklorą, tradicinius šokius, amatų dirbtuves, koncertus bei bendras šokių ir dainų vakarones.
Tačiau viena svarbiausių šių kursų patirčių slypi už oficialios programos ribų. Pasibaigus užsiėmimams, dainos toliau skamba – žmonės dalijasi išmoktomis melodijomis, mokosi vieni iš kitų ir kuria bendrą muzikinę patirtį. Čia tradicija tampa ne muziejiniu eksponatu, o gyvu procesu, kuriame kiekvienas dalyvis tampa jos tęsėju.
Daugiau nei folkloro mokymai
Nors kursų pagrindas – tradicinis dainavimas, jų auditorija gerokai platesnė. Čia atvyksta folkloro ansamblių dalyviai, profesionalūs muzikantai, chorų vadovai, pedagogai, aktoriai, studentai ir žmonės, besidomintys balsu bei kultūra ar net dar niekada dainuoti nebandę dalyviai.
Profesionalus muzikinis išsilavinimas nėra būtina sąlyga. Svarbiausia – smalsumas, noras pažinti ir atvirumas skirtingoms muzikinės raiškos formoms.
Skirtingų tautų dainavimo tradicijos leidžia pamatyti, kad žmogaus balsas gali būti labai įvairus. Vienur svarbus skambus daugiabalsiškumas, kitur – subtilūs balso niuansai, ritminė laisvė ar savita atlikimo maniera. Visa ši įvairovė praplečia supratimą apie tai, kas yra dainavimas ir kokias galimybes slepia kiekvieno žmogaus balsas.
Gyva tradicija šiuolaikiniame pasaulyje
Šiandien, kai daugelis kultūrinių patirčių tampa lengvai pasiekiamos ekranuose, tradicinio dainavimo kursai primena kitokį pažinimo būdą – klausantis, stebint, kartojant ir būnant kartu.
Tai ne tik galimybė išmokti naujų dainų ar pažinti skirtingų tautų folklorą. Tai patirtis, leidžianti iš naujo atrasti vieną seniausių žmogaus kultūros perdavimo formų – gyvą mokymąsi vienam iš kito.
Tradicinis dainavimas išlieka aktualus todėl, kad kalba apie universalius dalykus: žmogaus balsą, ryšį su kitais, kultūros tęstinumą ir gebėjimą kurti bendrą skambesį.
Projektą organizuoja asociacija „Etnoerdvės“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba; daugiau inf. – etnoerdves.lt.