Šaukštai su grybienės aromatu

„Be Lietuvos karaliaus medžio nebūtų ir šių kūrinių, – su pagarba medžiui kalbėjo Darius, – ir užsimerkęs galėčiau pasakyti, kokį medį liečiu. Eidamas į dirbtuves galvoju, kad drošiu šaukštą ar grybą, o paėmus į rankas medieną, pats nesuprantu, kaip gimsta vaizduotėje visai kitas kūrinys. Stebiuosi žmonėmis, kurie sako, kad neturi ką veikti. Aš visada turiu ką veikti, kad tik laiko ir jėgų užtektų.“

Prisiminėme, koks tautai svarbus ir reikšmingas buvo medis, kokiose dainose jis apdainuotas, patarlėse, pasakose, mįslėse paminėtas. Renginio metu bendravome, minėme mįsles, klausėmės Kaniavos kultūros centro folkloro ansamblio „Dziemedzis“ (vadovas Algimantas Vitkus) atliekamų lietuvių liaudies dainų „Gali lauko toli“, „Šermukšnėlė“. Eksponuojamų medinių šaukštų kvapas prisiminė garuojančios grybienės, o parodą papildantys mediniai „cikriniai“ baravykai skleidė šviežių baravykų po lietaus aromatus. Lietuvių liaudies dainas apie grybus ir uogas – „Grybai“, „Dzūkų mergos nebus nuogos“, „Grybų rauc“ – dainavo Dubičių kultūros centro folkloro ansamblis „Lakštucis“ (vadovė Valentina Šlavenec).

Pasigrožėję Dariaus drožiniais, vaišinomės Panočių bibliotekos skaitytojos Rimos Bernatovičienės išvirta grybiene.