Tylus skirstymasis
Stiprėjantis partinis vadovavimas rajono literatų būreliui slopino jaunųjų kūrėjų saviraišką, jų individualybes, veržimąsi į kūrybines paieškas. Niekas neturėjo ideologinių propagandinių varžtų, todėl vis labiau blėso literatų kūrybinis polėkis, blanko diskusijos per kūrybos aptarimus. Būrelio veikla ėmė pamažėle slopti.
J. Laurinavičius (kairėje) su „Merkio krašto“ vyr. redaktoriumi A. Tendzegolskiu Merkinės kraštotyros muziejuje, 2010 m.
Tačiau atsirado ir objektyvių priežasčių irti literatų būreliui. Baigę vidurinę mokyklą, į Vilnių išvyko studijuoti būrelio žvaigždė Romas Sadauskas, kitais metais ir aš tapau studentu. Įsijungiau į Vilniaus literatų būrelio veik-lą. Išsikėlė gyventi į Vilnių ir S. Čižas. A. Česnulytė pradėjo mokytojauti Žižmų pradinėje mokykloje (Šalčininkų r,), rajoninės bibliotekos vedėjas Algirdas Kancleris įsidarbino Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, tragiškai žuvo (nuskendo) Juozas Laniauskas... 1960-1961 m. iš varėniškių literatų būrelio liko tik nuobiros – vos keli literatai. Tačiau iš Šiaulių krašto į Varėną grįžo dirbti mokytojas Domas Tertelis.
Varėnos viešojoje bibliotekoje, 2024 m.
Jis bandė suburti naujo formato literatų būrelį, kviesdamas prie jo prisijungti (kas turi galimybę) ir buvusius literatų būrelio narius, tačiau veiklesnio būrelio suburti nepavyko. Atskiri literatai vis dar kartkartėmis siųsdavo rajono redakcijai savo kūrybos, redakcija rengdavo literatūrinius puslapius, o tai leido išlaikyti Varėnos krašto literatų kūrybinę gyvastį, teikė viltį, kad vienąsyk jie įgaus naują žydėjimą. Kelias lig to buvo ilgas – tai su pakylėjimais, tai su atoslūgiais, kol pagaliau, jau Lietuvos nepriklausomybės metais (2005-aisiais) susikūrė naujas literatų klubas „Jievaras“. Jis veikia ligi šiol, dabartinė jo pirmininkė – Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Renata Česnulevičienė.
* * *
Varėnos rajono literatų būrelis, susikūręs 1956 metų vasarą ir visuomenei prisistatęs tų pačių metų rugpjūčio 19 d. Varėnos kultūros namuose, buvo ir liko ryškus literatūrinio gyvenimo Varėnos krašte reiškinys.
„Poezijos rudenėlyje“, 2025 m.
Apie tai įvairiomis progomis esu rašęs jau kelis kartus, bene išsamiausias pasakojimas „Spausdinto žodžio trauka“ buvo paskelbtas „Merkio krašte“ (Varėna, 1989 06 27; 07 15: 08 12, nr. 72, 81, 99), po to pakartotas mano knygelėje „Iš Pajautų kaimo“ (Ksd, 1991), taip pat ir rašinys „Varėniškė brydė šviesių prisiminimų lauke. Laiškas Varėnos bliotekos bibliotekininkei L. Cibulskienei“, išspausdintas mano knygoje „Kur eini? – Į biblioteką!“ (K., „Naujasis lankas“, 2023, p. 44-74). Iš šio būrelio iškilo žymūs Lietuvos literatūros, kultūros, visuomenės veikėjai: rašytojas Romas Sadauskas, žurnalistas, socialinių mokslų daktaras Jonas Vėlyvis (1940-2014), istorinio romano „Neleisk mūsų gundyti“ (2002), eilėraščių rinkinio „Lūžtvė“ (2020), taip pat kitų knygų autorius, žurnalistas, buvęs „Buities“ žurnalo redaktorius, kelių knygų autorius ir sudarytojas Stasys Čižas (1931-1996). Save, 55-erius metus dirbusį rajonų laikraščių redakcijose, iš jų 25-erius metus – „Kaišiadorių aidų“ redaktoriumi, išleidusiu netrumpą lentyną knygų, irgi didžiuodamasis laikau save Varėnos rajono literatų būrelio ir Varėnos rajono laikraščio redakcijos auklėtiniu. Pirmuosius praktinio žurnalistinio darbo pradmenis įgavau Varėnos rajono redakcijoje, o kuratoriumi įvardiju Stasį Čižą, po vidurinės mokyklos rekomendavusį mane Šalčininkų rajono laikraščio redakcijai. Nuo ten ir prasidėjo mano ilgas ilgas kelias su žurnalisto bloknotu.
Man jau 89-ti.
Gyvenu Vilniuje.
Dar kartą grįžau prie prisiminimų apie Varėnos rajono literatų būrelį, susibūrusį 1956-aisiais, nes atsirado graži proga – sukako 70 metų nuo jo susikūrimo.
Iš tų laikų pirmųjų varėniškių literatų, 1956 m. rugpjūčio 19 d. vakaro dalyvių, telikome dviese – Romas Sadauskas ir aš...
Pabaiga. Pradžia Nr. 65, 66