Sprendžiant, ką daryti su negrąžinta skola, svarbu vertinti ne tik jos dydį. Reikšmės turi skolininko finansinė padėtis, turimi įrodymai, jo elgesys, galiojantys terminai ir galimos išieškojimo išlaidos. Šių aplinkybių visuma padeda suprasti, kada verta imtis veiksmų, o kada racionaliau pripažinti, kad skolos susigrąžinti nepavyks.
Pirmiausia verta įvertinti ne skolos dydį, o jos išieškojimo perspektyvą
Tarkime, žmogus skolingas 300 eurų. Vien iš šios sumos sunku pasakyti, ar skolą verta išieškoti. Jei skolininkas dirba, turi oficialių pajamų, turto ir pripažįsta skolą, situacija viena. Visai kitaip reikėtų vertinti atvejį, kai žmogus neturi oficialių pajamų, turto, turi kitų įsipareigojimų ir jau yra vykdomų išieškojimų.
Todėl prieš nusprendžiant nuleisti rankas verta atsakyti į kelis paprastus klausimus:
Ar skolininkas pripažįsta, kad yra skolingas?
Ar turite sutartį, banko pavedimus, susirašinėjimą ar kitus skolos faktą patvirtinančius įrodymus?
Kiek laiko skola negrąžinama?
Ar skolininkas turi oficialių pajamų arba turto?
Ar jis bent iš dalies moka skolą?
Ar jau buvo bandyta susitarti taikiai?
Kiek galėtų kainuoti tolesni veiksmai?
Jeigu į didžiąją dalį klausimų galima atsakyti teigiamai, skubėti nurašyti skolą dažniausiai neverta. Net jeigu skolininkas šiandien neturi galimybės sumokėti visos sumos, jo finansinė padėtis ateityje gali pasikeisti.
Pažadai grąžinti skolą nėra tas pats, kas realūs mokėjimai
Viena dažniausių klaidų – pernelyg ilgai pasikliauti skolininko pažadais. Vienas atidėjimas dar nebūtinai reiškia, kad žmogus sąmoningai vengia atsiskaityti. Tačiau kai terminai nuolat nukeliami, o kiekvienam pažadui atsiranda nauja priežastis, verta vertinti ne žodžius, o elgesį.
Net ir nedidelė periodinė įmoka gali rodyti, kad žmogus bando spręsti problemą. Tuo metu nuolatinis ignoravimas, dingimas, neatsakyti laiškai ir naujų terminų kūrimas rodo visai kitą situaciją.
Tokiu atveju verta pereiti nuo neformalių priminimų prie aiškiai užfiksuoto reikalavimo. Tai padeda pačiam kreditoriui susidėlioti situaciją ir išsaugoti svarbią informaciją, jei vėliau prireiktų teisinių veiksmų. Kai skola tampa rimtesne problema, verta iš anksto pasidomėti, kokios yra skolų išieškojimo galimybės ir kiek jos galėtų kainuoti.
Kada dėl skolos verta kovoti?
Yra keli atvejai, kai nurašyti skolą vien todėl, kad jos susigrąžinimas atrodo nepatogus, būtų skubotas sprendimas.
Skola yra reikšminga. Kuo didesnė suma, tuo labiau verta įvertinti profesionalaus išieškojimo galimybes. Dėl kelių dešimčių eurų žmogus gali nuspręsti nebesivarginti, tačiau kelių tūkstančių eurų skola jau yra visai kita kategorija.
Turite aiškius įrodymus. Sutartis, banko pavedimai, skolos raštelis ar susirašinėjimas gali būti svarbūs įrodant, kad pinigai buvo perduoti ir turėjo būti grąžinti.
Skolininkas turi pajamų ar turto. Net jeigu žmogus šiuo metu atsisako mokėti, jo finansinė padėtis nėra nekintanti. Oficialios pajamos ar turtas gali reikšti, kad išieškojimas turi realią perspektyvą.
Skolininkas pripažįsta skolą. Tai nėra garantija, kad pinigai bus grąžinti, tačiau toks pripažinimas gali būti reikšmingas vertinant situaciją ir tolesnius veiksmus.
Kada jau verta svarstyti, ar nebegaišti resursų?
Priešingas scenarijus – kai skola egzistuoja, tačiau realios galimybės ją atgauti beveik nėra.
Pavyzdžiui, skolininkas gali būti nemokus, neturėti turto ir oficialių pajamų. Tokiu atveju net ir teigiamas teismo sprendimas savaime nereiškia, kad pinigai iš karto atsiras kreditoriaus sąskaitoje. Teisė reikalauti skolos ir praktinė galimybė ją išieškoti nėra tas pats dalykas.
Verslui šis vertinimas gali būti ypač svarbus. Mokesčių prasme beviltiškos skolos taip pat turi konkrečias sąlygas. VMI nurodo, kad vertinant beviltišką skolą svarbios aplinkybės, rodančios, jog jos neįmanoma susigrąžinti, taip pat dokumentai, patvirtinantys kreditoriaus pastangas ją atgauti.
Tai reiškia, kad „nurašyti skolą“ neturėtų reikšti tiesiog nustoti apie ją galvoti. Tam tikrais atvejais svarbu turėti įrodymų, kad buvo imtasi pagrįstų veiksmų skolai susigrąžinti.
Delsimas taip pat gali kainuoti
Skolos išieškojimo klausimu laukti metų metus vien todėl, kad „gal kada nors sumokės“, nėra gera strategija.
Ieškinio senaties terminai priklauso nuo konkretaus reikalavimo pobūdžio, todėl negalima vadovautis taisykle, kad bet kokią skolą galima išieškoti neribotą laiką. Lietuvos teisėje egzistuoja bendrieji ir sutrumpinti ieškinio senaties terminai, o jų skaičiavimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Be to, kuo ilgiau delsiama, tuo didesnė rizika prarasti svarbius dokumentus, susirašinėjimą ar kitus įrodymus. Todėl net ir dar neapsisprendus dėl teisminio išieškojimo verta susitvarkyti visą informaciją apie skolą ir jos atsiradimą.
Ne viską lemia vien pinigai
Dar vienas svarbus aspektas – santykis su skolininku. Kai skola atsiranda tarp draugų, giminaičių ar pažįstamų, sprendimą dažnai apsunkina ne tik pinigai, bet ir emocijos. Žmogus gali vengti kalbėti apie skolą, nes nenori sugadinti santykių, o kreditorius gali jaustis nepatogiai reikalaudamas to, kas jam priklauso. Vis dėlto artimi santykiai savaime nepanaikina finansinio įsipareigojimo.
Tokiose situacijose ypač naudinga susitarti raštu. Net paprastas aiškus susitarimas, kuriame nurodyta suma, grąžinimo terminas ir mokėjimo dalimis tvarka, gali sumažinti nesusipratimų tikimybę. Jei abi pusės mato realią galimybę atsiskaityti, kompromisas dažnai yra naudingesnis nei konfliktas.
Taip pat nereikėtų vertinti skolos vien pagal tai, kiek pinigų jau išleista jos susigrąžinimui. Kartais žmogus nustoja kovoti vien todėl, kad „jau per daug į tai įdėjau“. Tačiau ankstesnės išlaidos neturėtų automatiškai lemti naujų sprendimų. Geriau iš naujo įvertinti dabartinę situaciją: kokia likusi skolos suma, kokie įrodymai išlikę, kokia skolininko padėtis ir kokie būtų tolesni kaštai.
Paprastas sprendimo principas
Situacija
Ką verta svarstyti
Skola nedidelė, skolininkas bendrauja ir moka dalimis
Dar kartą susitarti dėl konkretaus mokėjimo plano
Skola didesnė, yra sutartis ir kiti įrodymai
Aktyviai vertinti išieškojimo galimybes
Skolininkas turi oficialių pajamų ar turto
Dažniausiai verta nepasiduoti
Skolininkas nuolat žada, bet nieko nemoka
Pereiti nuo pažadų prie formalaus reikalavimo
Skolininkas neturi turto, pajamų ir turi daug kitų skolų
Įvertinti, ar išieškojimo kaštai pateisinami
Skolininkas bankrutavęs ar likviduotas
Įvertinti realią galimybę patenkinti reikalavimą
Nurašyti skolą nėra tas pats, kas pasiduoti
Kartais racionaliausias sprendimas iš tiesų yra nustoti investuoti į skolą papildomą laiką ir pinigus. Tačiau tokį sprendimą geriau priimti įvertinus faktus, o ne vien pavargus nuo nuolatinių pažadų.
Jeigu skola reikšminga, yra ją pagrindžiančių dokumentų, o skolininkas turi galimybių atsiskaityti, vien tai, kad jis ilgai delsia, dar nėra priežastis nuleisti rankas. Tokiais atvejais verta bent objektyviai įvertinti skolų išieškojimo galimybes ir galimus kaštus.
Kita vertus, jeigu iš anksto matyti, kad skolininkas neturi turto, pajamų ar kitų realių galimybių atsiskaityti, verta paskaičiuoti ne tik galimą susigrąžintą sumą, bet ir savo laiko bei finansines sąnaudas.
Geras sprendimas nebūtinai yra tas, kuris leidžia susigrąžinti kiekvieną eurą. Kartais svarbiausia sumažinti nuostolius ir užbaigti situaciją, o kartais keli papildomi veiksmai gali padėti atgauti reikšmingą sumą. Būtent todėl prieš nurašant skolą verta bent trumpam atsitraukti nuo emocijų ir įvertinti ją kaip finansinį sprendimą.
Galiausiai svarbiausias klausimas nėra „ar dar galiu iš jo išsireikalauti pinigus?“. Naudingesnis klausimas – „kiek man kainuos juos susigrąžinti ir kokia reali tikimybė, kad tai pavyks?“ Atsakius į jį daug lengviau nuspręsti, ar verta kovoti iki galo, ar tam tikrame etape skolą racionaliau laikyti praradimu.