Minint lapkričio 23-iąją – Lietuvos kariuomenės dieną, Varėnos viešojoje bibliotekoje (II aukšte) parengta spaudinių paroda, skirta 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyviams iš Varėnos krašto atminti. Šios ekspozicijos tikslas – supažindinti lankytojus su bibliotekoje saugomais leidiniais šia tema ir paskatinti giliau pasidomėti mūsų krašto istorija.
Parodoje eksponuojamas Viliaus Kavaliausko daugiatomis enciklopedinis veikalas „Lietuvos karžygiai: Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“ (leidykla „Daigai“, 2008–2016 m.). Tai fundamentalus istorinis žinynas, skirtas 1919–1923 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų didvyriams. Ši knyga pristato tuos narsiuosius kovotojus, kurie iškovojo ir apgynė mūsų valstybės Nepriklausomybę, užtikrino jos vientisumą nuo 1918 iki 1923 metų. Nepriklausomybės kare žuvo tūkstančiai savanorių, pusantro tūkstančio jų apdovanoti vieninteliu tuo metu narsos žymeniu Kryžiumi „Už tėvynę“, vėliau pervardintu į Vyties Kryžių. Leidinys sudarytas abėcėlės tvarka, todėl mūsų krašto savanorių istorijos išsibarsčiusios po kelis tomus. Atsivertę pažymėtus puslapius, lankytojai galės susipažinti su šiais Varėnos krašto didvyrių likimais: Bernardo Bingelio iš Purplių kaimo (1 t., p. 364), Petro Janulevičiaus iš Antakalnio kaimo (2 t., p. 455), Miko Krasnausko (3 t., p. 349–352) bei Kazio Pipo (4 t., p. 650–652) iš Druckūnų kaimo, Valento Oškučio iš Varėnos (4 t., p. 482–484), Juozo Valicko iš Babriškių kaimo (6 t., p. 358) bei Petro Volungio iš Marcinkonių kaimo (6 t., p. 525–526).
Parodą papildo šviesaus atminimo žurnalisto, kraštotyrininko Vytauto Valentino Česnulio straipsnių rinkinys „Kūrybos taku“ (2021 m.). Išsamiame rašinyje „Jie gynė Lietuvos laisvę. Varėnos krašto kariai Nepriklausomybės kovose“ (p. 11–65) autorius pasakojimą pradeda nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir nuosekliai apžvelgia besikuriančios Lietuvos kariuomenės pradžią. Leidinyje aprašomi Varėnos krašto savanoriai, stoję į kunigaikščio Gedimino pulką, 1-ąjį atsargos batalioną, 8-ąjį ir 9-ąjį pėstininkų pulkus, kunigaikščio Margio, Vytauto Didžiojo bei kitus dalinius. Tekstą praturtina ir istorinę dvasią perteikia gausybė archyvinių nuotraukų. Pats autorius savo darbą pristato kukliai, bet intriguojančiai: „Rašinys nepretenduoja į išsamią besikuriančios Lietuvos Respub-likos kariuomenėje tarnavusių Varėnos krašto vyrų apžvalgą. Sąrašuose gana dažnai pasitaiko mūsų krašte sutinkamų pavardžių, tačiau nėra nuorodų, iš kur tie kariai kilę. Kariuomenės dokumentuose dažnai nerašoma, kokias pareigas kariai ėjo. Todėl skaitytojai kai kur galbūt tik iš vardų ar pavardžių atpažins savo senelius, gimines ar buvusius kaimynus. Tarp minimų vyrų pasitaikys vienas kitas iš anksčiau Varėnos rajonui priklausiusių Druskininkų savivaldybės, taip pat Alytaus ar kitų kaimyninių rajonų kaimų.“
Ekspozicijoje taip pat pristatoma Česlovo Skaržinsko knyga „Gudakiemis – senas dzūkų kaimas“ (2012). Jos skirsnyje „Savanoriai“ pateikiama glausta, Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentais paremta informacija apie gudakiemiškius karius, o pasakojimą praturtina išlikusios nuotraukos.
Be knygų, lankytojai gali pavartyti ir straipsnių kopijų segtuvą „Kovos už nepriklausomybę Varėnos krašte 1918–1920 m. Varėnos krašto žmonės nepriklausomybės kovose“.
Taip pat svarbu paminėti, kad prie Lietuvos laisvės kovų svariai prisidėjo ir Varėnos krašto šauliai. Nors dėl vietos stokos leidiniai apie jų veiklą į šią ekspoziciją netilpo, bibliotekos fonduose jų tikrai turime – jei domitės šia tema, drąsiai kreipkitės.
Kviečiame užsukti į biblioteką, pavartyti eksponuojamus leidinius ir atsiversti pažymėtus puslapius. Galbūt tarp jų rasite ne tik pasakojimų apie mūsų krašto didvyrius, bet ir netikėtą užuominą apie savo senelius, gimines ar kaimynus.

