Į naują turizmo maršrutą įtraukė ir privatizuotus karinio paveldo statinius

Rajono savivaldybė neseniai paskelbė pradėjusi įgyvendinti tarptautinį projektą „Fort-Union“ – Lenkijos ir Lietuvos fortifikacijų tinklo integracija reprezentaciniams turizmo produktams sukurti“.

Tai reiškia, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija kartu su kolegomis bei partneriais iš Lenkijos ir Kauno trejus metus kurs bendradarbiavimo tinklą bei bendrą prekės ženklą „Fort-Union“ Lietuvos ir Lenkijos pasienio teritorijose tikslu jas populiarinti, „išnaudojant“ tose teritorijoje esančius fortifikacijos objektus, t. y. tų vietovių gynybos įtvirtinimus.

Mūsų rajone į „Fort-Union“ maršrutą planuojama įtraukti buvusio Varėnos poligono teritorijoje išlikusius gynybinių įtvirtinimų objektus: artileristų pratybų lauką (poligoną), karinį kelią (geležinkelio tilto per Varėnę bei Merkį liekanas), Artilerijos poligono parako sandėlius, taip pat buvusią Artilerijos stotį ir vandens bokštą.

Privatizuota buvusi Artilerijos stotis ir vandens bokštas Glūko kaime – kultūros paveldo statusą turinčio Glūko geležinkelio stoties pastatų komplekso elementai - bus įtraukti ir į pradėto įgyvendinti tarptautinio projekto „Fort-Union“ turizmo maršrutą

Vandens bokštas

Varėnos rajono biudžetui tenkanti lėšų dalis šiam projektui siekia 147 tūkst. 338 eurus, tiesa, didžiąją dalį šios sumos – 117 tūkst. 870 eurų – sudarys parama iš Europos regioninės plėtros fondo.

Už tiek pinigų, kaip skelbiama, bus atlikti buvusių fortifikacinių įrenginių istoriniai tyrimai, parengtas leidinys apie tuos įrenginius, integruojant juos į bendrą projekto fortifikacinių įrenginių maršrutą, taip pat bus įrengti stendai, rodyklės prie lankytinų objektų, atlikti fotogrametriniai tyrimai, sukurtas skaitmeninis bei virtualios realybės turinys, įsigijus virtualios realybės įrangos komplektus.

Bene geriausiai išsilaikę karinio paveldo elementai Varėnos poligono teritorijoje – Artilerijos stotis ir vandens bokštas – jau yra privati nuosavybė. Tad ar šių pastatų savininkams patiks, kad jų nuosavas nekilnojamasis turtas bus įtrauktas į turistų lankytinų objektų maršrutą su šalia pastatytais stendais bei rodyklėmis, o prie jų kada užsimanę būriuosis nepažįstami žmonės?

„Merkio krašto“ pakalbinta rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja Svetlana Griškevičienė patikino, kad patys tie privatūs objektai „nebus įtraukti į projektą ir į juos nebus investuojama, jie bus tik įtraukti į maršrutą, kad turistai turėtų galimybę aplankyti tuos objektus, juos pamatyti iš tolo, bet per privačią teritoriją jie neis“.

„Taip pat tie maršrutai bus aprašyti, bus kuriamas vizualas, t.y. virtualios realybės turinys, tad turistai galės virtualiai susipažinti su tais lankytinais objektais net neišeidami iš Varėnos turizmo centro, - kalbėjo Investicijų skyriaus vedėja. – Be to, mūsų rajone bus įgyvendinama tik maža projekto dalis, pagrindas – Lenkija ir Kauno fortai, kurie mums ir pasiūlė dalyvauti projekte, nes Varėna, kaip strateginė vieta Lietuvos pasienyje, turi turtingą karinį paveldą.“

Beje, tame pradėtame įgyvendinti tarptautiniame projekte „Fort-Union“ vadinamoji Artilerijos stotis ir vandens bokštas (kartu su projekte, regis, neminima „ledaine“) sudaro 17 tūkst. 921 kvadratinį metrą užimantį Glūko geležinkelio stoties pastatų kompleksą, 1993 metų balandžio 1 dieną įregistruotą Kultūros vertybių registre adresu: Glūko k. Grybautojų g.8.

Be to, šiame Kultūros vertybių registre įregistruota Artilerijos stotis vadinama Glūko geležinkelio stoties pastatų komplekso geležinkelio stoties pastatu.

O štai kas rašoma apie visą kompleksą: „1881 m. kairėje Varėnės upės pusėje carinės Rusijos valdžia įkūrė Vilniaus karinės apygardos kariuomenės pratimų stovyklą (lagerius) su mediniais pastatais kareivinėms ir mūriniu dviaukščiu puošniu namu karininkų klubui. Dešinėje Varėnės pusėje buvo įrengtas didelis 7x4 km artilerijos pratimų poligonas, o pati vietovė su Alytaus tvirtove sujungta geležinkelio atkarpa. Geležinkelio ruožas tarp Glūko geležinkelio stoties ir Poteronių buvo atidarytas 1895 m. Maždaug tuo metu buvo pastatytas ir geležinkelio stoties pastatų kompleksas. Pati stotis dar buvo vadinama „artilerijskaja“. 1920 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, stotis liko Lietuvos pusėje. Nuo 1924 iki 1927 m. traukiniai iš Kauno pro Alytų iki Artilerijos stoties dar važiuodavo. 1927 m. geležinkelių valdybai nusprendus tiltą per Nemuną uždaryti, atšaka į Varėną buvo demontuota. 1930 m. stoties pastate veikė džiovininkų sanatorija. 1952 m. buvęs Varėnos miškų pramonės ūkis pastatą iš Geležinkelių valdybos nupirko. 1958 m. atlikus pastato rekonstrukciją, čia buvo įrengtos Glūko girininkijos patalpos bei trys butai girininkijos darbuotojams. Glūko girininkija čia veikė iki 1989 m., kol buvo sujungta su Merkio girininkija.“

Kultūros paveldo departamentas yra papildomai paskelbęs, kad dabar „Glūko geležinkelio stoties kompleksas yra privati valda, aptverta tvora. Galimybės apžiūrėti kompleksą iš arčiau nėra.“