Šiemet margaspalviais vasaros žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintame, po gaisro atstatytame Margionių klojime vaidino septyni teatrai iš visos Lietuvos. Klojimas vos talpino žiūrovus – vietinius margioniškius, kaime vasarojančius jų vaikus ir vaikaičius bei svečius, gausiai susirinkusius į tradicinę „Citnaginę“.
Margionių klojime – „Citnaginės“ žiūrovai
Kasmet vis didesnio populiarumo įgaunanti kaimo teatrų šventė dar kartą liudija, jog ji turi vykti būtent čia, Margionyse. Kur tebegyvuoja Margionių klojimo teatras, kur tebeplevena prieš trisdešimt metų į Amžinybę iškeliavusio Margionių „Strazdelio“ – kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ – Juozo Gaidžio dvasia. Kur kiekviename kaimo name per tuos devyniasdešimt su trupučiu metų gyveno ir tebegyvena artistų. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A.Vilkutaičio-Keturakio komedijoje ,,Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol.
Šiemet „Citnaginė“ vyko dvi dienas. Šeštadienį šventę tautiška giesme pradėjo dainingosios Margionių moterys, o kartu su jomis giedojo visi žiūrovai. Po iškilmingo jos atidarymo dalyviai ir svečiai žiūrėjo dokumentinį filmą apie „Citnaginės“ istoriją. Įdomią paskaitą ,,Liaudiškojo teatro ištakos: klojimas – senųjų aukojimų ir papročių vieta“ skaitė Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos katedros profesorius dr. Rimantas Balsys. Po jo žiūrovai mėgavosi Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio mėgėjų teatro ,,Stebulė“ spektakliu ,,Nulaužytų šakų giesmės“, režisuotu Vitos Vadoklytės, ir Varėnos kultūros centro teatro studijos ,,Kizas“ spektakliu ,,Sapnas pagal kodeksą“, režisuotu Tomo Kizelio.
,,Citnaginė“ šiemet nukeliavo ir į kitus šilų kaimus. Marcinkonių kaimo bendruomenės namuose buvo parodytas Nevarėnų kultūros cent-ro mėgėjų teatro ,,Žibintas“ spektaklis ,,Numų arešts“, režisuotas Alvydos Kniurienės, o Mardasavo kaimo ,,Dzūkų namuose“ - Varėnos kultūros centro Merkinės mėgėjų teatro ,,Dilgynė“ spektaklis ,,Išprotėjęs pasaulis“, režisuotas Laimutės Jakštienės.
Sekmadienį Margionių klojimo teatre dėl Juozo Gaidžio premijos varžėsi net septyni mėgėjų meno kolektyvai. Visi artistai, kurie vaidino Margio-nių klojimo scenoje, žiūrovams tarsi dovanojo po mažą teatro magijos stebuklą.
Charizmatiškieji Margionių klojimo teatro artistai dzūkiška tarme įtaigiai suvaidino Rimutės Avižinienės režisuotą Juozo Gaidžio spektaklį „Ašarų pakalnė“. Jį praturtino scenos iš Algimanto Puipos sukurto filmo, kuriose buvo galima išvysti ir jau į Amžinybę išėjusius kaimo artistus.
Margionių klojimo teatro artistai ir kaimo dainininkės. Antroje eilėje pirmoji iš kairės – ilgametė Margionių klojimo teatro vadovė ir režisierė Rimutė Avižinienė
Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatras „Žibintas“ pristatė spektaklį ,,Numų arešts“, režisuotą Alvydos Kniurienės; Vievio kultūros centro „Vievio teatras“ – spektaklį ,,Devynbėdžiai“, režisuotą Vytauto Mikalausko; Seinų „Lietuvių namų“ mėgėjų teatras „Kultuvė“ – spektaklį ,,Generalinė repticija”, režisuotą Eugenijaus Kaminsko; Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus Puskelnių kaimo mėgėjų teatras „Kuparas“ – spektaklį ,,Kunigo naudą velniai gaudo“, režisuotą Birutės Labutytės.
Kamajų seniūnijos mėgėjų teatro grupė suvaidino spektaklyje ,,Strazdelio teismas”, režisuotame Nijolės Čirūnienės.
Varėnos kultūros centro Merkinės mėgėjų teatras ,,Dilgynė“ parodė spektaklį ,,Išprotėjęs pasaulis“, režisuotą Laimutės Jakštienės.
Nugalėtoją, vertą režisieriaus Juozo Gaidžio premijos, rinko komisija: aktorius, režisierius Tomas Kizelis, Varėnos kultūros centro renginių organizatorė, režisierė Janina Samulionienė ir margioniškė Lina Vosylienė. Buvo vertinama režisūra, scenografija bei artistų vaidyba.
Šių metų „Citnaginės“ laureatu tapo geriausiu spektakliu pripažintas „Vievio teatro“ spektaklis „Devynbėdžiai“, režisuotas Vytauto Mikalausko.
Vievio teatras – šių metų J. Gaidžio premijos laureatas
Nugalėtojams buvo įteikta 500 eurų vertės Margionių kaimo režisieriaus Juozo Gaidžio premija. Ją atsiėmęs teatro vadovas Vytautas Mikalauskas pasidžiaugė, jog teatrui šis įvertinimas yra itin reikšmingas ir svarbus. Suvenyrais ir padėkomis buvo apdovanoti kiekvieno teatro geriausia aktorė ir geriausias aktorius.
Komisijos pirmininkas T. Kizelis džiaugėsi, jog ir komisija, ir žiūrovai po teatrų pasirodymų pilni gražiausių emocijų ir įspūdžių. „Ir nors premija atiteko vienam teatrui, manau, kad visi esat patys geriausi, nes jūs visi šiandien lipot į sceną, puikiai vaidinot – juk tam reikia turėti drąsos, energijos ir vidinės šviesos. Ačiū renginio „sielai“ Rimutei Avižinienei, ačiū visiems dalyviams“.
Su nuotaikinga švente visus pasveikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Laima Denutienė. Ji dėkojo festivalio sumanytojai ir organizatorei Rimutei Avižinienei už puikiai suorganizuotą šventę ir įteikė pyragą, o teatrams dėkojo už dovanotas įsimintinas akimirkas.
Smagias melodijas iki vakaro trukusioje vakaronėje grojo linksmasis Margionių kaimo muzikantas Vytautas Jezukevičius.
Marcinkonių kultūros centro direktorė, ilgametė Mar-gionių klojimo teatro vadovė ir režisierė R. Avižinienė pažymi, kad labai simboliška, jog ši kaimo teatrų šventė vyksta Margionyse. Juk jei ir Juozas Gaidys būtų gimęs ne 1908 metais, o dar anksčiau, neabejotinai pirmasis lietuviškas spektaklis būtų suvaidintas Margionyse. Ji džiaugiasi, kad nors iš Juozo Gaidžio spektakliuose vaidinusių jau nedaug yra belikusių gyvų, šiandieniniame teatre noriai vaidina jų vaikai ir vaikaičiai. Iš viso vaidinančių, dainuojančių ir muzikuojančių klojimo teatre yra daugiau kaip dešimt. „Pati pagrindinė šio festivalio idėja – paskatinti kaimo žmones vaidinti ir kurti vaidinimus, kaip tai darė Juozas Gaidys. Sumanymas gimė ir dėl to, kad norėjosi, jog kaimo teatre vaidinantys žmonės vaidintų ne tik savo kaime, pamatytų, kaip vaidina kito kaimo artistai, vieni iš kitų pasimokytų. Džiaugiuosi, kad jis pavyko, ir Margionyse turėjo progą suvaidinti talentingi kolektyvai iš visos Lietuvos. Šiuo festivaliu siekiam paskatinti teatrus, kurie dirba kaimuose. Man labai smagu, kad ir Margionių klojimo teatras tarsi atgimė naujai. Teatre dabar vaidina buvusių artistų vaikai ir vaikaičiai. Nors jie čia negyvena, tik vasaroja, bet jau ankstyvą pavasarį pradeda domėtis, ar galės teatre vaidinti, ar bus naujas spektaklis. Negaliu atsidžiaugti, nes margioniškiai – ypatingi žmonės, su jais taip lengva bendrauti ir dirbti. Teatro tradicija numirs su paskutiniu Margionių artistu, bet to niekada neatsitiks, nes Margionys gyvuoja ir gyvuos“,– gyrė Margionių kaimo artistus režisierė. Ji pagyrimų negailėjo ir kitiems šventėje dalyvavusiems artistams.
Išties žaliais Dzūkijos pušynais apsigaubęs Margionių kaimas unikalus ne tik gražia gamta, Vėlinių laužais, bet ir tuo, kad gali didžiuotis vienintelis Lietuvoje turįs klojimo teatrą, kuriame vaidina paprasti kaimo žmonės. Nėra kitame Lietuvos kaime žmogaus, kuris būtų poetas, dainininkas, artistas, režisierius ir dramaturgas kartu, koks buvo Juozas Gaidys. Nėra ir kito kaimo, kuris turėtų savo klojimo teatrą, gyvuojantį devyniasdešimt dvejus metus. Nėra Margionyse ir tokio namo ar šeimos, iš kurios kas nors nebūtų šiame teatre vaidinęs.
Abi dienas Margionyse buvo ne tik vaidinama. Visi norintys su margioniške režisiere ir etnografe Onute Drobeliene galėjo leistis į ekskursiją po Margionių kaimą ir po „Bobos daržą“.
Bus daugiau