Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 105-osios kuopos šauliai puoselėja gilią ir prasmingą tradiciją – kasmet, lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, jie vyksta aplankyti ir pagerbti už Lietuvos laisvę žuvusių gynėjų kapų bei atminimo vietų.
Naujasis kryžius prie šaulio Stasio Plutulevičiaus sodybos žuvusiems partizanams atminti
2025-ųjų lapkričio 1-osios išvyka tapo ypatingu postūmiu kilniam darbui. Apsilankę Mardasavo kaime prie Stasio Plutulevičiaus sodybos, šauliai pastebėjo, kad ten stovėjęs medinis kryžius, skirtas atminti 1945 m. gruodžio 4 d. nelygioje kovoje su NKVD kariuomene žuvusiems Dainavos apygardos partizanams – Lionginui Pranui Švalkui-Šernui, Adolfui Bilinskui-Jurginui, Tomui Kondratui-Briedžiui ir Martynui Navickui-Kardui, yra prastos būklės ir jau praktiškai sulūžęs. Tą akimirką gimė tvirtas pasiryžimas – imtis iniciatyvos ir pastatyti naują kryžių.
Ypatingas dėmesys kryžiaus detalėms. Kairėje – zervyniškis kryždirbys A. Svirnelis, šauliai Algis Barkauskas ir Kęstutis Plukys (dešinėje)
Nuo idėjos
iki autentiško amato išpildymo
Kilusi idėja pareikalavo ne tik atsakomybės, bet ir pagarbos autentiškumui. Šaulys Paulius Prakopimas atliko visus būtinus suderinimo darbus su Kultūros paveldo departamentu bei gavo leidimą atnaujinti atminimo vietą. Netrukus prasidėjo ir tinkamos medienos paieškos – tvirta, stora pušis buvo surasta Pauliaus mamos miške.
Antrasis kryžius Mardasavo kapinaitėse
Ieškodami meistro šauliai kreipėsi į Zervynų kaime gyvenantį žinomą kryždirbį Algį Svirnelį. Kadangi tradicinė Lietuvos kryždirbystė yra saugomas paveldas, meistras akcentavo, kad tokie pamink-lai turi būti gaminami laiko patikrintu būdu – senoviniais įrankiais bei metodais. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio kuopos šauliai patys atvyko į meistro dirbtuves ir savo rankomis, naudodami senovinius oblius, padėjo obliuoti bei tašyti įspūdingo medžio rąstus.
Pamatę, kokia tvirta ir drūta pušies mediena, meistrui Algiui pasiūlė idėją – iš tos pačios medienos padaryti ne vieną, bet du kryžius.
S. Plutulevičius (kairėje) puošia naująjį kryžių tautinių spalvų juostele
Vienas jų būtų skirtas partizanų žudynių vietai prie sodybos, o antrasis – Mardasavo kaimo kapinėse palaidotų 1920 m. kovose už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko karių Antano Bukausko ir Mato Petraičio atminimui pagerbti.
Bendromis jėgomis
Ypatingas dėmesys ir pagarba buvo skirta subtilioms bei prasmingoms kryžiaus detalėms. Prie šio kilnaus darbo prisidėjo ir šaulys Algis Barkauskas, kuris kruopščiai atrestauravo ir atkūrė itin svarbius elementus: medinę juostą su išskaptuotais atminimo žodžiais, Nukryžiuotojo skulptūrėlę bei jai skirtą dekoratyvų stogelį, papuoštą tradiciniais šakelių motyvais.
Šį sumanymą palaimino pats Stasys Plutulevičius – 95-erių metų sukaktį minintis šaulys, kuris dar 1990 m. savo rankomis pastatė pirmuosius kryžius tiek kapinėse, tiek prie savo sodybos.
Vieningas darbas:
kai susijungia
trys kartos
Atėjus šių metų rugsėjo 19-ajai, visi pasiruošiamieji darbai buvo baigti. Šaulių gretos, pasitelkusios Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos jaunuosius šaulius, susikrovė kryžius į priekabą ir išvyko į Mardasavą.
Kiekvienas atvykęs turėjo savo užduotį: vieni kasė duobes, kiti nešė, kalė, prilaikė, patarinėjo ar padavinėjo įrankius. Pirmiausia naujas kryžius iškilo kaimo kapinėse, o vėliau antrasis pasiekė partizanų žudynių vietą prie sodybos.
Ryškiausias šios dienos akcentas, – kad prie vieno tėvynės istoriją saugančio kryžiaus susitiko trys kartos: pirminis kryžių autorius ir istorijos liudininkas – 95 metų šaulys Stasys Plutulevičius; suaugę, patyrę Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 105-os kuopos šauliai ir jaunoji karta – Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos jaunieji šauliai bei patys mažiausi patriotinio judėjimo dalyviai – šaulių vaikai.
Už šią atgimusią atmintį ir įkūnytą idėją visos bendruomenės vardu reiškiame nuoširdžią padėką jos iniciatoriams ir puoselėtojams: kuopos vadui Sigitui Pangoniui – už lyderystę bei telkimą, šauliui Pauliui Prakopimui – už kant-rybę, atliekant visus biurokratinius bei suderinimo darbus, ir gautus leidimus, Pauliaus mamai – už padovanotą didingą pušį, iš kurios gimė du kryžiai; kryždirbiui Algiui Svirneliui – už amato išmintį bei pamokas, ir šauliui Algiui Barkauskui, kurio meistrystė, skulptūrinių detalių restauravimas bei pagaminta tvorelė padarė didžiausią įtaką, kad ši tauri idėja taptų kūnu. Taip pat nuoširdus ačiū visiems prisidėjusiems, talkinusiems kuopos šauliams ir Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos jauniesiems šauliams.
Gruodžio 5 d. planuojamas iškilmingas abiejų šaulių pastatytų kryžių pagerbimas ir pašventinimas. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – istoriniuose šaltiniuose minima, kad partizanų žudynės Mardasave įvyko práktiškai prieš pat šią dieną, 1945 m. gruodžio 4-ąją.
Visus pilietiškus ir savo krašto istorijai neabejingus žmones nuoširdžiai kviečiame susirinkti, paminėti ir kartu atiduoti pagarbą už Lietuvos laisvę žuvusiems herojams. Šie atgimę kryžiai – tai gyvas liudijimas, kad laisvės kova ir jos gynėjų auka išlieka mūsų širdyse per kartų kartas.