Šį mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė galutinę neskundžiamą nutartį, kurioje pripažinta, kad buvusiai rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos vyresniajai specialistei, valstybės tarnautojai Dovilei Saulevičei – prieš beveik trejus metus neteisėtai gavusiai bei perdavusiai beveik pusšimčio žmonių asmeninius duomenis savo sutuoktiniui politikui ir tuo sudariusiai galimybę tuos duomenis panaudoti privatiems tikslams – tarnybinė nuobauda (papeikimas) paskirta pagrįstai…
Neteisėtai gavo ir nutekino pusšimčio žmonių asmeninius duomenis
Dar 2021 metų rugpjūčio 3 d. „Merkio krašto“ straipsnyje „Kas skriaudžia Dovilę Saulevičę?“ rašėme, kuo remdamasis tuometinis rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas pasirašė įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – tos pačios administracijos tuometinei Varėnos seniūnijos vyresniajai specialistei, valstybės tarnautojai D. Saulevičei.
Priminsime, kad tarnybinė nuobauda D. Saulevičei buvo paskirta už tai, jog ji, neturėdama teisinio pagrindo ir pasinaudodama einamomis valstybės tarnautojos pareigomis, paprašė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) rinkliavų administravimo specialistės S. V. atsiųsti į jos, t. y. į D. Saulevičės, tarnybinį el. paštą Senosios Varėnos sodininkų bendrijos „Epušinė“ narių sąrašą, kurį, neteisėtai gautą, perdavė su jos veikla nesusijusiam asmeniui – sutuoktiniui, rajono tarybos nariui Povilui Saulevičiui, taip sudarydama galimybę tuo sąrašu naudotis, „siekiant tenkinti privatų interesą ar turint turtinį suinteresuotumą“.
Tame sąraše buvo 48-ių „Epušinės“ bendrijos sodininkų asmeniniai duomenys: jų vardai, pavardės, nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendrijoje valdomų sklypų adresai, informacija, ar sodininkai nuolat gyvena bendrijoje, ar tik lankosi vasaros sezono metu, ir kt.
Visa tai nustatė ne tik D. Saulevičės galimam tarnybiniam nusižengimui tirti savivaldybės Komisija, sudaryta to paties savivaldybės administracijos direktoriaus A. Verbicko įsakymu, bet ir ankstesnį ikiteisminį policijos tyrimą baudžiamojoje byloje dėl D. Saulevičės galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo kuravusi Alytaus apylinkės prokuratūra, priėmusi 2021 metų balandžio 12 dienos nutarimą.
Baudžiamosios atsakomybės išvengė
Tiesa, tuo pačiu prokuratūros nutarimu tą pačią dieną ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ir valstybės tarnautojai D. Saulevičei baudžiamosios atsakomybės (baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 5 metų) pavyko išvengti tik todėl, kad jos veiksmais, kaip nurodyta minėtajame prokuratūros nutarime, kol kas „nebuvo padaryta didelė žala, todėl nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d., požymių“.
Tuo tarpu rajono savivaldybės Komisija savo tyrimo išvadoje konstatavo, jog Varėnos seniūnijos vyresn. specialistė D. Saulevičė, neteisėtai gavusi ir nutekinusi beveik pusšimčio privačių asmenų duomenis, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo dviejų straipsnių 7 punktų bei dar trijų teisės aktų reikalavimus, padarė žalą tuometinės „Epušinės“ bendrijos pirmininkės V. S. ir savivaldybės administracijos reputacijai bei sukėlė visuomenės nepasitikėjimą savivaldos institucija, kad ši nesugeba užtikrinti asmens duomenų apsaugos.
Tačiau pati valstybės tarnautoja D. Saulevičė, tuomet jau porą metų su šeima nuolat gyvenusi toje pačioje „Epušinės“ bendrijoje, niekada bent jau viešai nepripažino padariusi tarnybinį nusižengimą ir savo viršininko įsakymą skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą – apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Kokius argumentus teismui pateikė pareiškėja ir ką konstatavo Regionų apygardos administracinis teismas, gana detaliai aprašėme 2022 metų balandžio 15 dienos straipsnyje „Tarnybinės nuobaudos D. Saulevičei teismas nepanaikino“, bet įdomesnę informaciją iš teismo sprendimo konstatuojamosios dalies dar pakartosime vėliau.
Teismo sprendimą apskundė
O šįkart tik trumpai priminsime, kad teisme pareiškėja kaltę dėl neteisėtai gautų ir nutekintų grupės žmonių asmeninių duomenų vertė ARATC-o darbuotojai S. V., taip pat savo viršininkui, savivaldybės administracijos direktoriui A. Verbickui ir jo sudarytai Komisijai, bet nepaminėjo, jog pačios pareiškėjos kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant disponuoti tais duomenimis, iš principo pripažino Alytaus apylinkės prokuratūra.
Savo ruožtu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (teisėja Natalja Zelionkienė), žodinio proceso tvarka išnagrinėję administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Saulevičės skundą, padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas rajono savivaldybėje „buvo atliktas išsamiai, laikantis teisės aktų reikalavimų“, „tarnybinė nuobauda D. Saulevičei paskirta pagrįstai (…), todėl skundžiamo įsakymo naikinti nėra pagrindo“.
Praėjusių metų kovo 24 dienos šio teismo sprendimu pareiškėjos D. Saulevičės skundas buvo atmestas, jos advokatės prašymas – priteisti 3 tūkst. 56,4 euro bylinėjimosi išlaidų – nepatenkintas, nes „pareiškėja nelaikytina bylą laimėjusia šalimi“.
Tuomet D. Saulevičė šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paprašiusi sprendimą panaikinti ir patenkinti jos skundą bei priteisti jai 2 tūkst. 420 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Ir štai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija po beveik dvejų metų, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą, šio mėnesio 13 dieną priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį. Bet apie tai – kitame „Merkio krašto“ numeryje.
Bus daugiau
Nuobauda
Dar 2021 metų rugpjūčio 3 d. „Merkio krašto“ straipsnyje „Kas skriaudžia Dovilę Saulevičę?“ rašėme, kuo remdamasis tuometinis rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas pasirašė įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – tos pačios administracijos tuometinei Varėnos seniūnijos vyresniajai specialistei, valstybės tarnautojai D. Saulevičei.
Priminsime, kad tarnybinė nuobauda D. Saulevičei buvo paskirta už tai, jog ji, neturėdama teisinio pagrindo ir pasinaudodama einamomis valstybės tarnautojos pareigomis, paprašė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) rinkliavų administravimo specialistės S. V. atsiųsti į jos, t. y. į D. Saulevičės, tarnybinį el. paštą Senosios Varėnos sodininkų bendrijos „Epušinė“ 48-ių narių sąrašą, kurį, neteisėtai gautą, perdavė su jos veikla nesusijusiam asmeniui – sutuoktiniui, rajono tarybos nariui Povilui Saulevičiui, taip sudarydama galimybę tuo sąrašu naudotis, „siekiant tenkinti privatų interesą ar turint turtinį suinteresuotumą“.
Tame sąraše buvo beveik pusšimčio žmonių vardai, pavardės, jų nuolatinių gyvenamųjų vietų ir bendrijoje valdomų sklypų adresai, taip pat kita informacija apie kiekvieno iš tų žmonių asmeninį gyvenimą.
Visa tai nustatė ne tik D. Saulevičės galimam tarnybiniam nusižengimui tirti Komisija, sudaryta to paties savivaldybės administracijos direktoriaus A. Verbicko įsakymu, bet ir ankstesnį policijos ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl valstybės tarnautojos D. Saulevičės galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimu kuravusi Alytaus apylinkės prokuratūra. O D. Saulevičei baudžiamosios atsakomybės pavyko išvengti tik todėl, kad jos veiksmais, kaip rašoma prokuratūros nutarime, „nebuvo padaryta didelė žala“.
Skundas
Atlikusi tyrimą savivaldybės Komisija padarė išvadą, kad Varėnos seniūnijos vyresn. specialistė D. Saulevičė, neteisėtai gavusi ir nutekinusi 48-ių privačių asmenų duomenis, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo dviejų straipsnių 7 punktų bei dar trijų teisės aktų reikalavimus, padarė žalą tuometinės „Epušinės“ bendrijos pirmininkės V. S. ir savivaldybės administracijos reputacijai bei sukėlė visuomenės nepasitikėjimą savivaldos institucija, kad ši nesugeba užtikrinti asmens duomenų apsaugos.
Tačiau valstybės tarnautoja D. Saulevičė, tuomet jau porą metų su šeima nuolat gyvenusi toje pačioje „Epušinės“ bendrijoje, niekada bent jau viešai nepripažino padariusi tarnybinį nusižengimą ir savo viršininko įsakymą skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą – apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Kokius argumentus teismui pateikė pareiškėja ir ką konstatavo Regionų apygardos administracinis teismas, gana detaliai aprašėme 2022 metų balandžio 15 dienos straipsnyje „Tarnybinės nuobaudos D. Saulevičei teismas nepanaikino“. Tačiau kai ką priminsime, nes tas teismo sprendimas galioja iki šiol.
Taigi pareiškėja D. Saulevičė savo skunde teismui pirmiausia teigė neprašiusi ARATC-o darbuotojos S. V. atsiųsti jai viso „Epušinės“ bendrijos sodininkų sąrašo, o tik norėjusi sužinoti, „koks bus mokestis už atliekų tvarkymą, ir pasitikslinti, ar ji yra įtraukta į sodininkų bendrijos „Epušinė“ narių sąrašą“. Visą sodininkų sąrašą su jų asmens duomenimis, anot D. Saulevičės, jai pasisiūlė atsiųsti ir atsiuntė pati ARATC-o darbuotoja (nors tokiam teiginiui prieštaravo jau vien ARATC-o darbuotojos tuomet D. Saulevičei kartu atsiųstas lydraštis su žodžiais: „Kaip prašėte, siunčiu sąrašus“).
Aktyvistai
Be to, D. Saulevičė čia pat tvirtino, kad ji jau yra sodininkų bendrijos „Epušinė“ narė, o įgijusi tokį statusą esą galėjo gauti bendrijos narių sąrašą „ir kitais būdais“ – „tiesiogiai iš sodininkų bendrijos“ ar „iš valstybės įmonės Registrų centro“, tad naudotis tarnybine padėtimi esą jai būtinybės nebuvo.
Teisme liudijęs pareiškėjos sutuoktinis P. Sauevičius palaikė žmonos poziciją.
Tačiau iš liudytojų parodymų teisme ir iš byloje turimų duomenų paaiškėjo, kad Saulevičiai, jau porą metų „nuolat gyvendami SB „Epušinė“ teritorijoje ir aktyviai dalyvaujantys šios bendrijos veikloje“ (ką patvirtino ir jie patys), tikrai turėjo žinoti, jog nė vienas iš jų nėra sodininkų bendrijos „Epušinė“ narys, kaip tą numato Sodininkų bendrijų įstatymas bei „Epušinės“ įstatai, ir dėl savo narystės turėjo kreiptis į bendrijos pirmininkę (beje, artimiausią kaimynę), bet per tiek laiko nė karto nesikreipė.
O gauti bendrijos narių sąrašą „kitais būdais“, kaip teisme tikino D. Saulevičė, jokios galimybės jai nebuvo, nes, be ARATC-o, tą sąrašą turėjo tik bendrijos pirmininkė, pagal įstatymą atsakinga už narių asmens duomenų apsaugą ir neturinti teisės jų atskleisti bet kam, juolab – ne bendrijos nariams. Tas taip pat paaiškėjo iš liudytojų parodymų.
Tuo tarpu VĮ Registrų centras sodininkų bendrijų narių sąrašų apskritai neturi ir niekada neturėjo – tą oficialiu 2021 metų rugsėjo 30 dienos raštu yra patvirtinęs Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis, pažymėjęs, kad „sodininkų bendrijų nariai nėra registruojami Registre, sodininkų bendrijų narių duomenys nėra Registro duomenys, sodininkų bendrijų narių sąrašai Registro tvarkytojui neteikiami“. Apie tai rašėme 2021 m. gruodžio 3 d. „Merkio krašto“ str. „Kai Registrų centras neatsako už jam pateiktų duomenų teisingumą…“ (redakcija minėtąjį K. Maksvyčio raštą tebeturi), tačiau „Epušinės“ bendrijoje turbūt iki šiol tebėra tikinčių, kad Saulevičiai tuos neteisėtai gautus duomenis apie kaimynų asmeninį gyvenimą gavo absoliučiai teisėtai iš… Registrų centro, kaip kaimynams buvo aiškinta.
Teismas
Pareiškėja D. Saulevičė teisme taip pat bandė įrodyti, kad jos viršininkas, rajono savivaldybės administracijos direktorius A. Verbickas bei jo sudaryta Komisija „netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir taikė teisės aktus“.
Vienas iš pareiškėjos stipriausių argumentų, jog „administracijos direktorius ir Komisijos nariai jai buvo šališki, kadangi jos sutuoktinis Povilas Saulevičius eina Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, priklauso opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai; vykstant Tarybos posėdžiams jis kritikuoja/kritikavo administracijos direktoriaus Alvydo Verbicko darbą, (…) taip pat ne kartą yra pasisakęs apie Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos privačių ir viešųjų interesų pažeidimus“.
Tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (teisėja Natalja Zelionkienė), žodinio proceso tvarka išnagrinėję administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Saulevičės skundą prieš savivaldybės administraciją dėl įsakymo panaikinimo, nusprendė to skundo netenkinti.
Teismas konstatavo, kad „pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, privalo žinoti, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja, kad iš valstybės ir savivaldybės įstaigų duomenis asmuo gali gauti tik apie save ir tik kreipdamasis nustatyta tvarka.“ Tuo pačiu pažymėta, kad „įstatymais ir valstybės institucijų teisės aktais nustatyta tiek asmens duomenų, tiek kitų duomenų gavimo tvarka riboja ne tik valstybės tarnautojo, kuriam šiuo atveju taikomi padidinti tinkamo elgesio reikalavimai, bet ir bet kurio piliečio teisę gauti duomenis apie kito asmens asmeninį gyvenimą“.
Sprendimas
Teismo taip pat neįtikino valstybės tarnautojos D. Saulevičės ir tuo pačiu jos sutuoktinio, rajono aukščiausiosios valdžios atstovo P. Saulevičiaus argumentai, kad jiedu, porą metų gyvendami sodininkų bendrijoje ir aktyviai dalyvaudami jos veikloje, „nežino, ar jie yra šios bendrijos nariai, ar ne“, ir dėl tokių duomenų gavimo kažkodėl kreipėsi į ARATC-ą, „nors šiuos duomenis be jokių papildomų reikalavimų gali suteikti SB „Epušinė“ pirmininkė, nuolat esanti bendrijos teritorijoje“.
Teismas konstatavo, jog D. Saulevičė „žinojo, kad nagrinėjamu atveju į ARATC specialistę dėl duomenų gavimo kreipiasi, neturėdama tam teisinio pagrindo ir ne teisės aktų nustatyta tvarka, naudodamasi tarnybiniu elektroniniu paštu, ir gautus duomenis perdavė trečiajam asmeniui (…), ir taip sudarė galimybę jais naudotis, – tokiu būdu tarnybinę padėtį panaudojo ne tarnybos interesais, o savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų“.
Tokie valstybės tarnautojos veiksmai, kaip nustatė teismas, savivaldybės Komisijos buvo „teisingai įvertinti kaip tyčiniai, o kaltės forma – tiesioginė tyčia“, tuo labiau, kad dar 2018 metais D. Saulevičė „pasirašė valstybės tarnautojo (darbuotojo) įsipareigojimą saugoti asmens duomenų paslaptį“.
Teismas taip pat pažymėjo, kad „nagrinėjamoje byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracijos direktoriaus ir Komisijos narių šališkumą pareiškėjai“.
Apibendrindamas Regionų apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas rajono savivaldybėje „buvo atliktas išsamiai, laikantis teisės aktų reikalavimų“, „tarnybinė nuobauda D. Saulevičei paskirta pagrįstai (…), todėl skundžiamo įsakymo naikinti nėra pagrindo“.
Nutartis
Taigi praėjusių metų kovo 24 dienos Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjos D. Saulevičės skundas buvo atmestas, jos advokatės prašymas – priteisti 3 tūkst. 56,4 euro bylinėjimosi išlaidų – nepatenkintas, nes „pareiškėja nelaikytina bylą laimėjusia šalimi“.
Tuomet D. Saulevičė šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paprašiusi sprendimą panaikinti ir patenkinti jos apeliacinį skundą bei priteisti jai 2 tūkst. 420 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Savo apeliaciniame skunde pareiškėja D. Saulevičė teigė, kad dabar jau Regionų apygardos administracinis teismas daug ką atliko netinkamai, pavyzdžiui: „suvaržė pareiškėjos teisę į gynybą“, „neįvertino pareiškėjos skundo argumentų“, „formuoja ydingą praktiką, pagal kurią valstybės tarnautojams nepaliekama jokios teisės į asmeninį gyvenimą, siekiant spręsti gyvenime iškylančius asmeninius klausimus“, „neįvertino , kad Administracijos veiksmai rodo mobingo naudojimą pareiškėjos atžvilgiu“ ir apskritai „teismas nagrinėdamas bylą nebuvo pakankamai aktyvus, atidus ir neatliko išsamaus bei objektyvaus įrodymų tyrimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė teismų praktikos“ ir pan.
Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (teisėjai Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė ir Milda Vainienė), po beveik dvejų metų apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą, šio mėnesio 13 dieną priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį – pareiškėjos D. Saulevičės skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą palikti nepakeistą ir netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti jai beveik pustrečio tūkstančio eurų bylinėjimosi išlaidų.
Beje, D. Saulevičė nei Varėnos seniūnijoje, nei apskritai rajono savivaldybės administracijoje jau nebedirba – kiek žinoma, darbo sutartį su savivaldybe ji nutraukė dar šią vasarą.
Diana Zubavičienė
