Penktadienis, 12 sausio, 2024
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
spot_img
PradžiaNaujienosAlytaus miesto moterų krizių centras: visada reikia ieškoti pagalbos

Alytaus miesto moterų krizių centras: visada reikia ieškoti pagalbos

Jau 22-uosius savo gyvavimo metus skaičiuojantis Alytaus miesto moterų krizių centras (AMMKC) griauna visuomenėje nusistovėjusį mitą, kad ši organizacija orientuojasi į pagalbą užguitoms, smurtą patiriančioms moterims; pasak AMMKC direktorės Irmos Treinavičienės, centro darbuotojai nuolat padeda išspręsti sunkumus žmonėms, tapusiems prekybos žmonėmis bei nusikaltimų aukomis, nepriklausomai nuo jų lyties…

Nuo profesionalių konsultacijų iki trumpalaikių apnakvindinimo paslaugų
Išgirdus apie Alytaus miesto moterų krizių centrą (AMMKC) neretai nustembama, sužinojus,
kad ši specializuotos kompleksinės pagalbos centrų grupei priklausanti nevyriausybinė
organizacija nemokamai ir konfidencialiai teikia pagalbą visiems suaugusiesiems, o kai
kuriais atvejais ir vaikams.
AMMKC direktorė Irma Treinavičienė taip pat paneigia gają nuostatą, kad centre pagalbos
ieško vien smurtą šeimoje patyrusios moterys, nes į šią organizaciją žmonės kreipiasi ir kitais kritiniais atvejais, pavyzdžiui, nukentėjusieji nuo nusikalstamos veiklos bei patekusieji į prekybos žmonėmis tinklą.

Alytaus miesto moterų krizių centro direktorė, koordinatorė Irma Treinavičienė


„Yra trys pagrindinės krizių centro teikiamų paslaugų rūšys – pirminė konsultacija, teisinė ir
psichologinė pagalba. Pabendravę su žmogumi, išsiaiškiname jo poreikius, tuomet
konsultantas parengia schemą, pagal kurią ieškome būdų žmogui padėti“, – aiškina I.
Treinavičienė.
Kai žmogus staiga atsiduria gatvėje ir neturi kur prisiglausti, AMMKC taip pat nelieka
nuošalyje ir suorganizuoja laikiną pastogę. „Esame sudarę sutartį su vietiniu viešbučiu, tad,
prireikus skubaus apgyvendinimo, galime ten apnakvindinti žmogų iki 3 parų“, – tvirtina
AMMKC vadovė.

Kai smurtas šeimoje tampa norma
Tyrimai rodo, kad gyventojų pakantumas smurtui artimoje aplinkoje po truputį mažėja, tačiau AMMKC direktorė I. Treinavičienė pripažįsta, kad tai vis dar išlieka bene skaudžiausia mūsų visuomenės rykšte. „Mūsų centrą pasiekia visi pranešimai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje, kai pritaikomas orderis, leidžiantis smurtautoją iškeldinti iš namų. Susisiekiame su nukentėjusiais ir klausiame, kokia pagalba jiems yra reikalinga. Kartais žmogui užtenka konsultanto patarimo ir palaikymo, o kartais pasiūlome kitų specialistų pagalbą. Jeigu reikia – tarpininkaujame, padedame parengti dokumentus bei gauti kitų įstaigų paslaugas“, – pasakoja AMMKC direktorė I. Treinavičienė.
Nors smurtą šeimoje patiria ir vyrai, statistiškai moterys nukenčia kur kas dažniau. „Viena iš priežasčių, kodėl moterys toleruoja smurtą, – nepakankama savivertė, nuvertinant savo
galimybes. Kita svarbi priežastis – nuolatinis smurtas šeimoje bėgant laikui tampa norma.
Būna, kad moterys kreipiasi į mūsų centrą prašydamos pagalbos, bet, praėjus kelioms
dienoms, persigalvoja, sakydamos, kad vienos negyvens, o dabar bent jau žino, ką turi“, –
teigia I. Treinavičienė.

Prekybos žmonėmis pinklės
Dar viena jautri šiuolaikinės visuomenės problema – prekyba žmonėmis, kurios aukomis
tampama nepaisant tautybės ar lyties. Pasak AMMKC direktorės I. Treinavičienės, prekyba
žmonėmis pasireiškia įvairiomis formomis, o Lietuvoje labiausiai paplitęs darbinis
išnaudojimas.
„Dažniausiai pasitaikantis atvejis – kai žmogus negauna atlygio už padarytą darbą arba jo
darbas neatitinka darbo sąlygų. Turėjome istoriją, kai darbdavys nepasakė tiesos ir dėl to
darbuotojas turėjo sumokėti didelę sumą mokesčių. Nors susigrąžinti pinigų nepavyko,
žmogų tenkino tai, kad darbdavys gavo baudą ir buvo apsaugoti kiti darbuotojai. Paprastai į
tokią situaciją papuola pažeidžiamiausios žmonių grupės, turinčios daug skolų ar ilgą laiką
nedirbusios. Jiems žadamas geras darbas ir viliojantis atlyginimas, todėl pareiga verčia
žmogų bandyti tai, kas kartais yra ne visai saugu. Dažniausiai lietuvius išnaudoja darbdaviai užsienyje, ir atvirkščiai – Lietuvoje išnaudojami užsieniečiai. Pavyzdžiui, prasidėjus karui Ukrainoje, daugybė ukrainiečių atvyko dirbti į Lietuvą ir patyrėme ukrainiečių išnaudojimo atvejų. Paprastai žmonės išnaudojami žemės ūkio, grožio paslaugų, statybų ir transporto, pervežimo srityse“, – pasakoja AMMKC direktorė.
Kasmet daugybė mūsų tėvynainių laimės ieškoti važiuoja į užsienį. Deja, svečioje šalyje kai
kurie paverčiami pelningos nusikalstamos veiklos aukomis. „Užsienyje labai paplitęs buitinis
išnaudojimas, moterys su vaikais taip pat verčiamos elgetauti. Gali pasitaikyti priverstinis
nėštumas, kuomet moteris priverstinai apvaisinama ir išnaudojama vaikų gimdymui“, –
įvardija I. Treinavičienė.
AMMKC direktorės teigimu, viena efektyviausių prevencinių priemonių, padedančių
nepapulti į prekybos žmonėmis tinklą – visuomenės švietimas. I. Treinavičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad susiviliojus gerai apmokamu darbu užsienyje, pirmiausia reikia atlikti
„namų darbus“. „Svarbu susirinkti kuo daugiau informacijos apie darbdavį, žinoti maršrutą,
kuriuo važiuosi, ir apie jį pranešti artimiesiems. Būtina su savimi turėti bent keletą asmens
tapatybę patvirtinančio dokumento kopijų bei svarbiausius kontaktus, pavyzdžiui, artimųjų ir Lietuvos ambasados telefono numerius, vietinių pagalbos tarnybų numerius.“, – akcentuoja AMMKC direktorė.

Galimybes riboja įstatymai
Kvalifikuoti AMMKC specialistai išsikapstyti iš sunkiausių gyvenimo situacijų padeda visos
Alytaus apskrities gyventojams – tiek alytiškiams ir varėniškiams, tiek lazdijiškiams ir
druskininkiečiams. „Neteisinga manyti, kad į krizės centrą kreipiasi tik nepasiturinčios
socialinės rizikos šeimos. Esame turėję reikalų tiek su direktoriais, profesoriais, tiek su
advokatais bei buvusiais vaikų teisių specialistais. Visiems žmonėms nutinka įvairių bėdų,
nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar statuso. Nereikia bijoti prašyti pagalbos ir galvoti,
kad jeigu tai padarysi, būsi kažkuo prastesnis negu visi kiti. Mums užvis svarbiausia –
žmogus, kuriam reikia pagalbos“, – sako I. Treinavičienė.
Kalbėdama apie AMMKC darbuotojų kasdienybę centro direktorė pasidalija rūpesčiais, dėl
kurių ne visada pavyksta bėdų prispaustam žmogui padėti tiek, kiek norėtųsi.
„Mūsų darbotvarkė išties užimta, kartais nespėjame padaryti visko daug per labai trumpą
laiką. Mums trūksta specialistų, ypač psichoterapeutų bei ilgalaikio apgyvendinimo paslaugų.
Nors į mūsų pagalbos prašymus atsiliepia tiek Socialinių paslaugų centrai, tiek savivaldybių
Socialinės paramos skyriai, yra įstatymai, kurie apriboja galimybes padėti žmogui. Tarkime,
vyksta skyrybos, ir mama su vaiku neturi kur gyventi. Atrodo, galėtų apsistoti Socialinių
paslaugų krizių centre, bet, kol nėra galutinai išsiskyrusi, įstatymas riboja apgyvendinimo
galimybę dėl pakankamų sutuoktinių pajamų. Nakvynės bei savarankiško gyvenimo namai
motinų su vaikais taip pat nepriima“, – pasakoja I. Treinavičienė.

Pagalbą galima gauti:
Karštoji linija 24/7 nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis

8 800 91119 Lietuvoje; +370 616 91119 užsienyje
Alytaus miesto moterų krizių centras
Topolių g. 10-18, LT-63342 Alytus
Telefonas:  8 315 71170
Mobilusis telefonas: 8 675 97 697

El. paštas: info@ammkc.lt

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Brangiai perka miškąspot_img
- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai