Būtent tam tikros kategorijos žmonių vartojamu žargonu (nuo rusiško žodžio „poniatj“ – suprasti) būtų galima apibūdinti prieš pusantros savaitės rajono taryboje opozicijos „bachūrų“ bandymą svarbaus klausimo svarstymą paversti ilga ir triukšminga „strielka“ (susiėjimą „paniatkėms“ išsiaiškinti), kas papiktino ne vieną, kol galop buvo nuspręsta (21 balsas – „už“, 4 – „prieš“) reorganizuoti Varėnos ligoninę ir polikliniką, šias medicinos įstaigas po beveik pusmečio sujungiant į vieną naują – Varėnos sveikatos centrą…
Sprendimas „labai svarbus gyventojams ir sveikatos sistemai“
Prieš pusantros savaitės (lapkričio 14 d.) rajono tarybai buvo pristatytas sprendimo projektas, kuriuo pasiūlyta reorganizuoti Varėnos ligoninę ir Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC), šias viešąsias įstaigas (VšĮ) nuo 2024 m. balandžio 30 d. sujungiant į vieną VšĮ – Varėnos sveikatos centrą, kuriam pereitų visos reorganizuojamųjų įstaigų teisės ir pareigos.
Tuo pačiu rajono tarybai siūlyta patvirtinti ligoninės ir poliklinikos reorganizavimo sąlygų aprašą (kuris buvo skelbiamas viešai), naujojo Sveikatos centro įstatus, valdymo struktūrą, pareigybių sąrašą, taip pat – pavesti merui sudaryti darbo grupę reorganizacijos procesams koordinuoti ir aktualiems klausimams spręsti bei įgalioti Sveikatos centro direktorių pasirašyti naujosios įstaigos įstatus ir juos įregistruoti Juridinių asmenų registre. Naujojo Varėnos sveikatos centro steigėja ir savininkė būtų rajono savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendintų rajono taryba.
Sprendimo projektas, kaip pažymėjo jo rengėja ir pranešėja, savivaldybės gydytoja Dalia Kitavičienė, buvo pristatytas ir apsvarstytas visuose rajono tarybos komitetuose. Bet štai rajono tarybos posėdyje visiems buvo aiškiai matyti, kad valdančiųjų balsų neužteks sprendimui priimti, o kaip balsuos opozicija – visada mįslė.
Mat iš 13 valdančiųjų tarybos narių, nusiteikusių pritarti sprendimo projektui, net 8 politikai arba patys dirba reorganizuojamose medicinos įstaigose, arba ten dirba jų artimieji, tad, vengdami privačių ir viešųjų interesų konflikto, jie privalėjo nusišalinti nuo balsavimo.
Tuo tarpu 12 tarybos opozicijos atstovų, tokiu atveju tapę dauguma, galėjo tyčia balsuoti „prieš“, kaip jau ne kartą darė anksčiau, ir sprendimas („labai svarbus pirmiausia rajono gyventojams bei sveikatos sistemai“, anot mero Algio Kašėtos) nebūtų priimtas.
Tad posėdžio pirmininkas, meras A. Kašėta iš anksto „apsidraudė“, kad taip neatsitiktų.
Pasitelkė VTEK-o patvirtintą naujausią rekomendaciją
„Žinau, kad bus nemažai kolegų, norinčių nusišalinti, bet taryba turi teisę jiems to neleisti, – prabilo A. Kašėta, iškart sulaukęs tokia žinia labai nepatenkintos opozicijos šūksnių, o juos šiaip taip numaldęs, argumentavo: – Yra dokumentas, kuris vadinasi „Rekomendacija dėl savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos“, patvirtintos 2023 metų gegužės 10 dienos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu Nr. KS-84. Ir viena priežasčių, kada galima neleisti tarybos nariui nusišalinti, nurodyta 4.2 punkte – „kai priėmus savivaldybės tarybos nario pareikštą nusišalinimą, nebūtų įmanoma priimti sprendimo“. Todėl nenustebkite, kad ta galimybe tarybos nariai gali pasinaudoti“.
Tarp kita ko, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimu prieš pusmetį patvirtinta minėtoji Rekomendacija yra viešai skelbiama VTEK interneto svetainėje ir ją rasti tikrai nesunku, bet panašu, kad šio dokumento oponentai arba nebuvo skaitę, arba skaitę ką kitą.
Antai opozicinės Socialdemokratų frakcijos narys Martynas Katelynas teigė, kad „VTEK-as jau ne vieną kartą yra išaiškinęs“, jog tarybos narių nusišalinimo galima nepriimti „tik tada, kuomet, nusišalinus minėtiems asmenims, nebelieka taryboje kvorumo“.
Tuo tarpu visoje mero paminėtoje ir VTEK-o viešinamoje Rekomendacijoje apie kvorumą apskritai nėra kalbama ir net nėra žodžio „kvorumas“. Be to, meras patikino, jog „labai atsakingai darom šį sprendimą, žinodami, kad jis yra teisingas“ ir, jei opozicija kreiptųsi į „atitinkamas institucijas, sulauksime teigiamo jų vertinimo“.
Žemina Varėnos rajono tarybos nario vardą prieš visą Lietuvą
Tačiau opozicija, išskyrus du opozicinės Mišrios frakcijos narius – gydytoją Jovitą Samauskienę ir Marijoną Čapkovskį – laikėsi vieningos nuomonės, kad leidimo nenusišalinti procedūra taikoma neteisėtai ir visaip trukdė ją atlikti, kaltindami merą bei valdančiuosius visokiomis nuodėmėmis, pradedant „cirko“ organizavimu ir baigiant „nusižengimu įstatymui“.
Aktyviausi oponentai iš Socialdemokratų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijų savo nepasitenkinimą reiškė pakeltu tonu, pertraukinėdami posėdžio pirmininką kada užsimanę, vaipydamiesi ir krizendami, arba tiesiog garsiai rėkavo bet ką, nepaisydami geležinę savitvardą kaip visada išsaugančio posėdžio pirmininko A. Kašėtos daugkartinių pastabų bei prašymų „nesikarščiuoti“ ir deramai elgtis, nes „tarybos nario elgesys yra jo kultūros atspindys“.
Suprantama, kad politikos aktyvistai, net neturėdami svarių argumentų, stengėsi, kiek leido jų intelektas, per „Google“ bendrovės socialinį tinklą „You Tube“ viešai transliuojamą rajono tarybos posėdį ir jo įrašą pademonstruoti savo rinkėjams bei visuomenei, koks neteisus yra meras ir kokie jie teisūs. Tačiau bent jau didžiąją dalį tos visuomenės vargiai žavėjo šių mūsų aukščiausiosios valdžios atstovų „kultūros atspindžiai“.
Štai ką tame pačiame „You Tube“ pakomentavo vienas posėdžio žiūrovas, kurio komentaras (jį su komentatoriaus vardu, pavarde ir nuotrauka išsaugojome) galbūt padės kai kuriems mūsų politikams pagaliau susivokti, kaip jie atrodo iš šalies: „Tarybos narė Angelė Malinovskienė per tarybos posėdį klausė: „Kokioje Lietuvoje mes gyvenam?“ Atsakymas buvo prieš akis. Gyvenam Lietuvoje, kur kriminalinis nusikaltėlis, nuteistas 2 kartus, gali tyčiotis iš reglamento, nepaisyti tvarkos, pertraukinėti pirmininkaujantį ir kolegas, žeminti Varėnos rajono tarybos nario vardą prieš visą Lietuvą. Neatsistebiu Algio Kašėtos gebėjimu valdyti situaciją, išlikti oriam prieš visišką neadekvatumą…“
Galbūt ir dėl to 14 rajono tarybos narių iš 25-ių (po 12 valdančiųjų ir 2 iš opozicijos) atviru balsavimu „už“ leido iš eilės 8-iems kolegoms (Danguolei Miškinienei, Mariui Krakauskui, Rasai Kačiurinienei, Kęstučiui Budėnui, Žilvinui Baubliui, Michailui Golubevui, Gintautui Kanaukai ir Sauliui Ivanauskui) nenusišalinti nuo svarstomo ligoninės ir poliklinikos reorganizavimo klausimo, nors pastarieji arba jų artimieji dirba tose medicinos įstaigose, o pora iš jų net užima ten vadovaujančius postus.
Bet tuomet paties klausimo svarstymas tik prasidėjo…
Aukščiausiosios rajono valdžios posėdį bandė paversti balaganu
Praėjusiame „Merkio krašte“ rašėme, kodėl didžioji dalis rajono tarybos opozicijos (10 jos atstovų) prieštaravo posėdžio pirmininko, mero Algio Kašėtos ir tarybos daugumos bei dalies opozicijos (iš viso 15-kos narių) vykdomoms procedūroms, leidžiančioms užtikrinti, kad sprendimas pertvarkyti Varėnos ligoninę ir polikliniką į vieną Sveikatos centrą būtų priimtas.
Deja, savo nuomonę garsiai reiškę aktyviausi opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų bei Socialdemokratų frakcijų nariai klausimo svarstymą nuo pat pradžių bandė paversti ilgu, triukšmingu ir iš esmės tuščiu balaganu, kas iš dalies jiems pavyko.
Aiškiau kalbant, kai kurie išrinktieji mūsų rajono aukščiausiosios valdžios „aktyvistai“ iš šalies atrodė tarsi iš patvorio surinkta ir jau spėjusi atsipagirioti „chebrytė“, kurią kažkas išprausė, nugrimavo, gražiai aprengė ir pasodino prie stalo kartu su padoriais žmonėmis, kad rėkautų, tokių asmenų kalba šnekant, pagal savo „paniatkes“, ir neišsilakstytų, nes už tai gaus nemažai pinigų. Dar griežčiau aktyviausio „chebranto“ elgesį, žeminantį „Varėnos rajono tarybos nario vardą prieš visą Lietuvą“, kaip jau rašėme, savo komentare įvertino ir per populiarųjį „You Tube“ transliuojamo mūsų valdžios posėdžio žiūrovas. Ir tai tik todėl, kad vaizdo kamera neaprėpia parodyti visos tos kompanijos iškart.
Vis dėlto, atmetus svarstomo klausimo balaganinę dalį, šį tą konkretesnio pavyko išgirsti ir apie suplanuotą pagrindinių mūsų rajono medicinos įstaigų pertvarką bei būsimąjį Sveikatos centrą.
Daug ką spręs naujosios medicinos įstaigos vadovas
Antai sprendimo projekto rengėja ir pranešėja, savivaldybės gydytoja Dalia Kitavičienė, atsakydama į politikų klausimus apie būsimajame Varėnos sveikatos centre teiksimas Dienos chirurgijos stacionaro paslaugas ir jų plėtrą, tikino, jog ten, „vertinant ligoninės atliekamas operacijas pastaraisiais metais“, dauguma operacijų tikrai bus galima atlikti.
„Dėl paslaugų plėtros preliminariai galima sakyti, kad, pavyzdžiui, bus atliekamos angiochirurginės (kojų venų) operacijos, mažai invazyvios, kaip įsivaizduojama, – lazerio pagalba, – kalbėjo D. Kitavičienė.
Bet štai į klausimą, ar būsimajame Dienos chirurgijos stacionare bus atliekamos ir apendicito operacijos, savivaldybės gydytoja nesiėmė atsakinėti, paaiškinusi, kad nei ji, „nei niekas kitas šioje salėje (kur sėdėjo ir Varėnos ligoninės bei poliklinikos vadovai, jų pavaduotojai, taip pat gydytojas chirurgas Marius Krakauskas-aut.) negali labai konkrečiai atsakyti apie klinikinius dalykus“, o tokius ir panašius klausimus esą „bus galima užduoti naujajam naujosios įstaigos vadovui“.
Čia rajono tarybos narys Martynas Katelynas, atkreipęs dėmesį į ligoninės bei poliklinikos reorganizavimo sąlygų aprašo 21 punktą, kur nurodyta – kad kol konkurso būdu nebus išrinktas naujojo Varėnos sveikatos centro direktorius, jo pareigas laikinai vykdys mero paskirtas asmuo – mero A. Kašėtos paprašė atsakyti, kokį asmenį naujosios įstaigos laikino vadovo pareigoms jis yra numatęs?
A.Kašėta atsakė, kad klausimas „labai naivus“, nes dar nėra priimtas sprendimas dėl dabartinių medicinos įstaigų reorganizavimo, be to, „dar liko ne vienas mėnuo laiko, kol bus poreikis paskirti laikiną vadovą“.
„Tad siūlau pirmiausia pasakyti A, o paskui jau galima kalbėti ir apie B“, – reziumavo meras.
Įžvelgė valdančiųjų tarybos kolegų privačius interesus
Tačiau pasakyti A rajono tarybos opozicija neskubėjo.
Antai rajono tarybos narys Edvinas Grikšas, pastebėjęs – kad būsimojo Sveikatos centro struktūroje „įvardintas“ ne vienas direktoriaus pavaduotojas medicinai ir ne vienas ūkio reikalams, – pasidomėjo, kiek gi tų pavaduotojų bus iš viso.
„Tai taip pat spręs naujasis vadovas, tačiau planuojama, kad jo pavaduotojų bus tiek, kiek dabar, t. y. – 1,5 etato pavaduotojui medicinai ir 1,75 etato pavaduotojui ūkio reikalams, – kalbėjo savivaldybės gydytoja D. Kitavičienė. – Sujungus dvi įstaigas, nesumažės nei klinikinio, nei organizacinio, nei vadybinio darbo, nei kalbant apie paslaugų plėtrą. Tad sumažinti vadybininkų, kuratorių, organizatorių, kurie užtikrintų darbo barą, nebūtų logiška.“
Tačiau E. Grikšas nelinko sutikti, kad naujosios Varėnos medicinos įstaigos direktoriaus pavaduotojų reikia „tiek daug“. Vilniuje nuolat gyvenantis ir dirbantis rajono tarybos narys palygino, kad štai sostinės klinikinėje ligoninėje bei Centro poliklinikoje dirba kur kas daugiau darbuotojų, ir pacientų šios įstaigos priima kur kas daugiau nei Varėnoje, o turi tik po 1 direktoriaus pavaduotoją medicinai ir po 1 – ūkio reikalams.
Rajono tarybos opozicijos atstovas įžvelgė, kad daugiau pavaduotojų etatų naujajame Varėnos sveikatos centre greičiausiai prireiks dabartiniams varėniškės ligoninės ir poliklinikos direktorių pavaduotojams įdarbinti, kurių „yra valdančiojoje daugumoje“ (tarybos nariai Danguolė Miškinienė, Saulius Ivanauskas ir Kęstutis Budėnas-aut.), „turint omenyje, kad direktoriaus pavaduotojas medicinai gauna 90 procentų direktoriaus atlyginimo, o pavaduotojas bendriesiems reikalams – 80 procentų“.
Pasigedo Vaikų ligų skyriaus ir tarybos kolegijos posėdžio
Tačiau tokias E. Grikšo įžvalgas griežtai paneigė rajono tarybos narė, Varėnos ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai D. Miškinienė.
„Būtent naujasis Sveikatos centro direktorius nuspręs, kiek jam reikia pavaduotojų ir kiek nereikia, – aiškino D. Miškinienė. – Jeigu jis bus protingas ir suinteresuotas, kad jo vadovaujama viešoji įstaiga sėkmingai gyvuotų ir dirbtų taip, kaip priklauso, tai jis neprisiims 10 pavaduotojų. Tai jūs, būdamas to direktoriaus vietoje, turbūt taip darytumėte, nes kitaip jums neišeina…“
Tuo tarpu E. Grikšo tėvas, dar vienas rajono tarybos opozicijos atstovas Jaunius Grikšas ėmėsi Vaikų ligų skyriaus, kurio nerado naujojo Sveikatos centro struktūroje, temos. Oponentas nepasitenkino savivaldybės gydytojos atsakymu, kad „tokio dydžio Vaikų ligų stacionarinio skyriaus pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Sveikatos centro aprašą nėra numatyta“, ir, palaikomas bendraminčių Ąžuolo Kuprio bei Daliaus Lukmino, ilgai ir triukšmingai „vystė“ tą temą, galop apkaltinęs merą, kad tai jis Vaikų ligų skyrių sužlugdė.
Merą A. Kašėtą taip pat kaltino ir opozicijos lyderis Povilas Saulevičius, kad meras nesušaukė kolegijos posėdžio, „kuriame mes būtume galėję išgirsti (…) iš specialistų medikų apie tam tikrus klinikinius dalykus, (…) mes norėjom išsiaiškinti šitos struktūros pakeitimą, tą reformą, (…) domėtis kuo labiau, kuo labiau įsigilinti į problemas“.
A.Kašėta priminė, kad toks kolegijos posėdis jau buvo sušauktas, tik opozicijos lyderis neatvyko, bet jis turėjo galimybę paklausinėti ten dalyvavusių kolegų. O konkrečiau viską paaiškinti, anot mero, galės tik naujojo Sveikatos centro vadovas, „kai kartu su kolektyvu bus sprendžiami rajono žmonėms svarbūs klausimai įstatymo ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos tvarkos rėmuose, be abejo“.
„Tegul ateina ir pasidomi, o ne nešioja gandus“
Beje, nei J. Grikšas, nei pats opozicijos lyderis P. Saulevičius, aktyviausiai viešai demonstravę išskirtinį savo susidomėjimą mūsų medicinos įstaigų reformos problemomis bei pasigedę specialistų medikų paaiškinimų, panašu, nepasikalbėjo apie tai net su šalia sėdinčiais tarybos kolegomis medikais, juolab nė karto juos dominančiais klausimais neapsilankė Varėnos ligoninėje ar poliklinikoje, kaip „Merkio kraštui“ patvirtino posėdyje dalyvavęs ligoninės direktorius Algirdas Miklyčius.
„Tegul ateina pas mus ir vietoje pasidomi, kaip mes tvarkomės, o ne nešioja gandus, – kalbėjo ligoninės direktorius. – Reforma – ne mūsų sugalvota, bet 99 procentais, mano objektyviu vertinimu, viskas vyksta gerai, išlieka visos dabartinės funkcijos ir atsiranda naujų. O kas bus naujojo Sveikatos centro vadovas, nežino niekas. Didžiausia problema – pradėjo trūkti gydytojų ir seselių. Bet taip yra visoje Lietuvoje…“
„Už“ sprendimą reorganizuoti Varėnos ligoninę ir polikliniką į vieną Sveikatos centrą taip, kaip siūlyta sprendimo projekte, kartu su 13 rajono tarybos daugumos narių nubalsavo ir opozicinė Mišri frakcija (2 nariai), ir net visi opoziciniai socialdemokratai (6 nariai) su P. Saulevičiumi priešakyje. „Prieš“ balsavo tik 4 opoziciniai „valstiečiai“: Edvinas Grikšas, Jaunius Grikšas, Dalius Lukminas ir Ąžuolas Kuprys.
Diana Zubavičienė
