Pirmadienis, 5 gruodžio, 2022
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosPamiškėje išmėtytos avių galvos, kailiai ir kanopos užminė dar vieną mįslę

Pamiškėje išmėtytos avių galvos, kailiai ir kanopos užminė dar vieną mįslę

Išdarinėtų naminių avių atliekas Šarkiškių (Matuizų sen.) pamiškėj netoli kaimo kapinių aptikęs Giraitės seniūnaitijos seniūnaitis Jonas Bujanauskas iškart apie tai informavo valstybinius veterinarijos inspektorius ir padėjo jiems surasti tų atliekų savininkus, tik stebisi, kad valstybiniai inspektoriai griežtai atsisakė atskleisti, kokio dydžio baudą jie skyrė miško teršėjams…

Padėjo, kuo galėjo

Giraitės seniūnaitis Jonas Bujanauskas „Merkio kraštui“ sakė žinojęs, kas kada ir kuriame kaime skerdė savo avis.

„O paskui tų avių galvos, kailiai ir kanopos maišuose ir ne maišuose atsidūrė miške už Šarkiškių kapinių, prie kelio, – pasakojo seniūnaitis, redakcijai atsiuntęs ir pluoštą nuotraukų, patvirtinančių jo žodžius. – Na, įsivaizduokit – ateinat į mišką pagrybaut, pailsėt, pakvėpuot grynu oru, o čia – gyvulių galvos, kojos išmėtytos dvokia, polietileno maišai su visokiais mėsgaliais voliojasi… Dar ir užkratą kokį galima pasigaut.“

J. Bujanauskas sakė iškart pranešęs apie radinį Bendrosios pagalbos telefonu 112 ir „labai operatyviai“, anot jo, sulaukęs „inspektorių – vyro ir moters –  iš Varėnos veterinarijos“.

„Mes dviese tuos inspektorius nuvedėm, parodėm, kur avių liekanos mėtosi, pasakėm, kas tai galėjo padaryt, žodžiu, padėjom, kuo galėjom, – prisiminė pašnekovas. – O kai vėliau paskambinau ton veterinarijon ir paklausiau, kas padaryta, atsakė, kad tie miško teršėjai iš tikrųjų pažeidė įstatymą, gavo baudą, bet patys viską ir sutvarkė – išsivežė iš miško savo maišus ir dvėselieną, išsikvietė utilizavimo įmonę, kad sunaikintų gyvulių liekanas, ir jai sumokėjo. Bet kad ir kiek prašiau pasakyt, kokio dydžio bauda buvo skirta tiems pažeidėjams, atsakymo taip ir negavau…“

Atsisakė nurodyti baudos dydį

Giraitės seniūnaitis „Merkio kraštui“ prisipažino labai nustebęs, kodėl valdiškos įstaigos inspektoriai, t. y. pareigūnai, nustatę įstatymo pažeidėjus ir skyrę jiems baudą, slepia nuo visuomenės, kokio dydžio toji bauda.

„Ką čia slėpt, nesuprantu – juk tai ne privačių žmonių asmens duomenys ar kokia valstybės paslaptis, – neatsistebėjo J. Bujanauskas. – O kuo labiau slepiama, tuo įtartiniau žmonėms atrodo, kad čia kažkas ne taip. Galima ir korupciją įtarti, ir ką tik nori. Be to, kai skambinau veterinarijai, aš prisistačiau, kad esu seniūnaitis, atstovauju seniūnaitijos, kuriai priklauso ir Šarkiškių kaimas, gyventojų interesams, ir pagal Vietos savivaldos įstatymą turiu pareigą skatinti žmones prižiūrėt seniūnaitijos teritoriją, rūpintis aplinkos apsauga bei jiems duoti ataskaitą, ką nuveikiau per metus. Ir ką dabar aš tiems žmonėms pasakysiu, kai paklaus, kokio didumo baudą gavo mūsų seniūnaitijos miško teršėjai, išmėtę ten gyvūnų atliekas?.. “

Tokį pat klausimą „Merkio kraštas“ uždavė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento Varėnos skyriaus vedėjui, valstybiniam veterinarijos inspektoriui Donatui Jonauskui.

Tačiau ilgametis Varėnos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas, „Merkio kraštui“ ne kartą padėjęs išsiaiškinti įvairius su šia sritimi susijusius klausimus ir galimus pažeidimus bei atvirai bendravęs su žurnalistais, šįkart atsisakė atskleisti baudos dydį, bet tiesiai taip ir nepaaiškino – kodėl.

Skyrė „minimalią baudelę“

„Tas žmogus (išmėtęs avių atliekas miške-aut.) prisipažino, kad padarė klaidą, išsyk susirinko savo gyvulių atliekas ir pridavė jas Rietavo utilizacijos įmonei, – kalbėjo D. Jonauskas. – Tad mes jam surašėm aktą ir skyrėm minimalią baudelę pirmam kartui. O kokia ta minimali bauda gali būti, rasit Administracinių nusižengimų kodekso 343 straipsnyje – nuo įspėjimo iki baudos nuo 30 iki 300 eurų. Bet Vokietijoj, pavyzdžiui, nušautų žvėrių vidurius ir kitas atliekas specialiai palieka miške, kad kiti žvėrys pasimaitintų. Latviai, berods, gyvūnus taip pat išdarinėja miške – laukiniai žvėrys ir paukščiai per 2-3 dienas išnešioja visas atliekas, ir jų nelieka nė kvapo. Šarkiškėse jų irgi nebūtų likę, jei tas žmogus, seniūnaitis, į mišką būtų atėjęs vėliau…“

Po tokio paaiškinimo galima tik spėti, kad Varėnos veterinarijos skyriaus vedėjas – valstybinis veterinarijos inspektorius šiuo atveju Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kaip jis užrašytas Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 313 straipsnio 1 dalyje ir už kurį „pirmam kartui“ gali būti skiriama iki 300 eurų dydžio bauda, traktavo kaip nedidelį nusižengimą, tad to įstatymo pažeidėjams ir skyrė galimą minimalią nuobaudą – įspėjimą.

O tokia nuobauda, Giraitės seniūnaičio J. Bujanausko nuomone, tas pats, kas nieko.

„Kiek susižinojau, tai tiems įstatymo pažeidėjams jokios baudos ir neuždėjo, tik liepė susitvarkyt, ir viskas, – piktinosi seniūnaitis. – Vadinasi, galima mėtyt gyvulių dvėselieną, kur papuola, ir nieko už tai nebus?.. Na, aš dar parašysiu Vilniaus veterinarijos valdžiai, kas čia per tvarka ir kas nuo kaimo žmonių slepiama…“

Diana Zubavičienė

J. Bujanausko nuotr. 

- Reklama -spot_img
- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai