Prieš savaitę Varėnos rajono savivaldybės didžiojoje salėje Varėnos profesinė sąjunga (PS) ,,Solidarumas“ suorganizavo Apskrito stalo diskusiją ,,Profesinių sąjungų vaidmuo socialiniame dialoge“, kurioje dalyvavo Lietuvos PS ,,Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupovičienė, Varėnos PS ,,Solidarumas“ pirmininkė Ona Bačanskienė, jos pavaduotoja Asta Bujienė, Varėnos rajono vicemeras Tomas Šimukonis, Varėnos ligoninės direktorius Algirdas Miklyčius, Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento (KAD) Varėnos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Smolenskienė, Varėnos rajono PS ,,Solidarumas“ nariai, atstovaujantys Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, Varėnos ,,Pasakos“ vaikų lopšeliui-darželiui, VšĮ ,,Šv. Jono Vaikai“, UAB „Circle K Lietuva“, Varėnos viešajai bibliotekai, UAB „Varėnos dujos“, Varėnos sporto centrui…
Diskusijoje buvo aptartas gynybos mokestis, socialinės problemos ir užimtumas Varėnos rajone, aptarta Nacionalinė kolektyvinė sutartis, vandentvarkos, medicinos ir švietimo įstaigų reorganizavimai, Varėnos ,,Pasaka” vaikų lopšelio-darželio situacija, keturių darbo dienų savaitės teigiami ir neigiami aspektai, darbo vietų ir darbo užmokesčio biudžetinėse įstaigose išsaugojimas ir užtikrinimas.
Varėnos rajono vicemeras T. Šimukonis, atsakydamas į LPS ,,Solidarumas“ pirmininkės K. Krupovičienės užduotą klausimą, kaip pavyksta išsaugoti darbo vietas ir atlyginimus biudžetinėse įstaigose, atsakė, jog stengiamasi atlyginimus kelti tiek, kiek leidžia savivaldybės biudžetas (jis nėra didelis), nes GPM surenkama ne tiek daug, kiek norėtųsi. Darbo vietų išsaugojimas priklauso nuo ministerijų nutarimų, koeficientų didinimo. Pati savivaldybė yra linkusi išsaugoti visas darbo vietas, bet turi vadovautis įstatymais ir įsakymais. Įstaigoms, kurių darbuotojų darbo užmokestis ar koeficientas yra nustatytas Vyriausybės, savivaldybė negali mokėti mažiau. Rajono savivaldybės taryboje buvo diskutuojama dėl šeimos gydytojų darbo užmokesčio didinimo. Buvo analizuojami kaimyninių savivaldybių darbo užmokesčiai, siūloma tam tikromis formomis pakelti mūsų gydytojų darbo užmokesčius, bet nebuvo priimtas sprendimas. Vidutinis darbo užmokestis Varėnos rajone yra vienas iš mažiausių, ir tikrai norisi, kad jis didėtų, tačiau nėra vieno sprendimo, kaip tai pasiekti. Vicemeras siūlė drąsiai išsakyti savo nuomonę ir pastebėjimus, kaip būtų galima pasiekti geresnių rezultatų, leidžiančių padidinti atlyginimus. Jis pasidžiaugė Nacionaline kolektyvine sutartimi, kurios dėka darbuotojai yra labiau motyvuoti ilgiau išlikti darbe, turi daugiau poilsio dienų. Dėl planuojamų sumažinti dotacijų savivaldybėms, įvedant gynybos mokestį, vicemeras T. Šimukonis apgailestavo, nes mažoms savivaldybėms tai būtų didelė našta, ko nepajaustų didžiosios Lietuvos savivaldybės.
LPS ,,Solidarumas“ pirmininkė K. Krupovičienė išsakė nuomonę, kad LPS ,,Solidarumas“ nepritaria norui didinti pajamų mokestį, nes Lietuvoje apie 90 proc. yra mažos įmonės. Vyriausybė argumentuoja tuo, kad Estija ir kai kurios kitos valstybės turi 23 proc. dydžio pajamų mokestį. Airijoje jis taip pat yra 23 proc., bet taikomas tik vadinamosioms ,,prabangos prekėms” (tortams, viskiui, tabakui ir t. t.), bet yra nulinis PVM duonai, miltams, cukrui – kad žmonės, gaunantys mažas pajamas, nemokėtų tiek pat PVM, kiek tie, kurie nori gyventi prabangiai. Kalbant apie mūsų kaimynę Lenkiją, ten taip pat buvo nulinis PVM tam tikroms maisto prekėms, tad daug mūsų šalies gyventojų, gyvenančių arčiau pasienio, važiuodavo apsipirkti būtent į Lenkiją. Dabar ten PVM pakėlė iki 5 proc., bet ne 23 proc. ar 22 proc., kaip nori padidinti Lietuvoje. Verslas nori, kad pelno mokestis būtų padidintas tik 1 proc., nes dabar jie moka 15 proc. Profsąjunga nėra prieš verslą, jis mums reikalingas, bet stambios įmonės gudrauja, nes, PVM sumokėjusios, jį vėliau susigrąžina. Lietuvoje mažos įmonės moka 5 proc. PVM, nes turi tokią lengvatą. Tai gal tada geriau įvesti atskirą mokestį, tarkim 0,1 proc. nuo kiekvieno pajamų? Siūlymas mažinti NPD labai svarbus tiems, kurie gauna minimalų darbo užmokestį ar kurių pajamos siekia iki 2000 Eur. Minimalų darbo užmokestį Lietuvoje gauna labai daug darbuotojų, nors darbdaviai dažnai parodo didesnį, nepaaiškindami, kad darbuotojai dirba savaitgaliais, naktimis ar viršvalandžius.
LPS ,,Solidarumas“ pirmininkė K. Krupovičienė pasidalino informacija, kad norima panaikinti lengvatą šildymui. Dabar mokame 9 proc. PVM už šildymą, o jei bus panaikinta lengvata, bus taikomas 21 proc. PVM, vadinasi, šildymas dar labiau pabrangs.
Varėnos r. vicemeras T. Šimukonis akcentavo, jog rajonas nėra turtingas, ir labai daug gyventojų kreipiasi dėl šildymo kompensacijos. Jeigu būtų nuimta lengvata, tai savivaldai būtų dar didesnė našta, o ir gyventojams taptų sunkiau susimokėti, ypač gyvenantiems daugiabučiuose. Apie labai brangų šildymą vicemerui pritarė ir salėje sėdėję kiti diskusijos dalyviai. Dėl šios priežasties tikrai nenorima, kad lengvata šildymui būtų mažinama.
Apie vykstančią medicinos įstaigų reformą pasisakė Varėnos ligoninės direktorius A. Miklyčius. Jis paminėjo, jog nuo gegužės 1 d. Varėnos ligoninė ir Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) reorganizuojami ir tampa Varėnos sveikatos centru. Reformos tikslas – kad būtų apjungtos pirmo ir antro lygio specialistų paslaugos ir atsisakyta chirurginio ir vaikų profilio stacionarinių paslaugų. Daug paslaugų yra perkama ir šiandien. Tokios paslaugos, kaip būtinoji pagalba, reanimacijos skyrius, naujajame Sveikatos centre lieka. Nebus tik stacionaraus gydymo. Lieka visos dažniausiai reikalingos medicinos paslaugos, labiau plečiamos paslaugos namuose. Esant stacionaraus gydymo poreikiui, pacientai bus vežami į Druskininkus arba į Vilniaus Santaros klinikas bei respublikinę Vilnius universitetinę ligoninę. Esant politraumoms, insultams, infarktams, ir dabar ligoniai pervežami, nes nėra Varėnoje to profilio. Prie viso to dar atsiras kai kurios situacijos, kada reiks pervežti pacientus į kitas gydymo įstaigas. Dėl Varėnos rajono dydžio ir gyventojų tankumo atsiranda problema ištikus nelaimei laiku pasiekti gydymo įstaigą. Tačiau dabar, esant Kauno GMP ir perėmus valdymą į vienas rankas, randasi tvarka. Ministerija optimizuoja paslaugas, kad su minimaliu lėšų kiekiu būtų maksimaliai užtikrintos visos paslaugos Lietuvoje, nes medicina labai daug kainuoja, o pacientai jas turi gauti. Dėl būtinosios pagalbos yra priimtas optimalus variantas – 50 km per 1 val. Dėl mažo kiekio didžiųjų operacijų negalima išlaikyti specialistų. Privačios įstaigos gauna tris ar net ir keturis kartus geresnį finansavimą, jie „pasiima“ už paslaugas pinigus iš Ligonių kasų ir dar kelis kartus didesnę sumą sumoka pats ligonis. Ir tokios įstaigos gali gydytojams mokėti didesnius atlyginimus. Gydytojai dėl mažų darbo užmokesčių vietoj rajonų ligoninių dažniau renkasi privačias gydymo įstaigas. Ministerija nesutinka mokėti didesnių atlyginimų, laikosi pozicijos, kad jei medicinos įstaiga negali išsilaikyti pati, tai tegul uždaro skyrių. Dabar uždaromi skyriai priverstine tvarka. Ligoninės direktorius A. Miklyčius patvirtino LPS ,,Solidarumas“ pirmininkės K. Krupovičienės išsakytą nuomonę apie slaugytojų poreikį, privačią slaugą ir privačius slaugos namus. O apie tai, kaip bus su Vilniaus ligoninėmis, kai pradės vežti į jas iš visų aplinkinių rajonų ligonius, reikėtų klausti ministro. A. Miklyčius taip pat išreiškė mintį, jog trūksta specialistų, tarp jų ir gydytojų, nes dėl privačiame sektoriuje mokamų didesnių darbo užmokesčių gydytojai renkasi darbą jame.
LPS ,,Solidarumas“ pirmininkė K. Krupovičienė pasidalino įžvalgomis apie privačius pensijų kaupimo fondus ir privatų verslą. Konstitucinis Teismas pasakė, kad dėl svarbių priežasčių galima nutraukti antrąją pakopą ir pasiimti pinigus. Vykę debatai sprendė, kokios gali būti svarbios priežastys, ir nusprendė, kad jei žmogus susirgo ar guli mirties patale, tai tik tada gali nutraukti pensijos kaupimą ir pasiimti pinigus. Tačiau mes turime konstitucinę teisę patys nuspręsti, ką daryti su savo pinigais. Analizuojant kitų šalių statistiką, privatūs fondai dažnai bankrutuoja (Airijos patirtis) ir neprisiima jokios atsakomybės. Privatus verslas ateina į socialinių paslaugų sferą: kuriamos viešosios įstaigos, jos gauna finansavimą iš savivaldybės ir privačiai atlieka paslaugas. Jei paslauga yra kokybiška, viskas gerai, bet su laiku mes tų paslaugų nebegauname. O privatus verslas bet kada gali bankrutuoti, jis neprisiima jokios atsakomybės, todėl valstybė turi prisiimti atsakomybę, nes valstybė turi garantuoti mums švietimą, sveikatos paslaugas, kad senatvėje nebūtume išmesti į gatvę. Mes mokame mokesčius, todėl valstybė turi visa tai administruoti, tam yra savivaldybės, mes renkame valdžias, yra visos struktūros, kodėl visa tai reikia panaikinti?
Dėl vandentvarkos reorganizacijos Lietuvoje prasideda organizacijų stambinimas: 10-yje apskričių bus „sujungiami vandenys“: bus atleidžiami darbuotojai, nes nereikės dviejų direktorių, buhalterių ar kitų specialistų. Įmonių stambinimas jau prasidėjo. Ir, kaip rodo praktika, stambesnes įmones daug lengviau privatizuoti. O jas privatizavus, kils vandens kainos, vėl labiausiai nukentės vartotojai. Ateityje vanduo pasaulyje brangs, nes jo truks. Vanduo negali būti privatizuotas, nes jis yra viešoji gėrybė ir ja turi būti aprūpintas kiekvienas pilietis.
Varėnos r. vicemerui T. Šimukoniui buvo užduotas klausimas dėl rajono švietimo įstaigų, kokia situacija su vaikų darželiais. Vicemeras patvirtino, kad Gudžiuose uždaroma viena grupė, dėl ,,Pasakos“ vaikų lopšelio-darželio žadėjo pasidomėti. Yra ministerijos nurodymas, kiek turi būti darželio grupėje ar mokyklos klasėje vaikų. Ir jeigu jų nėra tiek, kiek numatyta, tenka uždaryti įstaigas arba jungti, nes savivaldybė turi vadovautis įsakymais.
Jeigu vyksta reorganizacija, uždaromos grupės ar įstaigos ar vyksta kitokie pokyčiai, darbuotojai turi teisę į informavimą ir konsultavimą. Darbo kodeksas įpareigoja atsakingus vadovus supažindinti darbuotojus su planais, kas bus daroma, tada sprendžiama, kaip bus daroma. Viskas turi būti aptariama, jei reikia, galima kviestis profsąjungą, nes viską reikia padaryti kaip geriau.
Paprašyta pristatyti, kokia situacija rajone yra su darbo ieškančiais asmenimis, Užimtumo tarnybos Kauno KAD Varėnos skyriaus vyriausioji specialistė J. Smolenskienė paminėjo, jog Užimtumo tarnybos Varėnos skyriuje 2024 m. balandžio 1 d. buvo įregistruoti 1155 asmenys, turintys bedarbio statusą, ir 259 darbo rinkai besirengiantys asmenys. Užimtumo tarnyba įregistruotiems klientams teikia darbo pasiūlymus arba persikvalifikavimo galimybę. Bendra Varėnos rajono stebėsena rodo, kad dalis klientų stokoja socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti, turi prižiūrėti ar slaugyti šeimos narį, jiems apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis bei turi priklausomybių. Darbo rinkai besirengiantiems asmenims siūlomos kompleksinės paslaugos, įtraukiant kitų sričių ar socialinių partnerių specialistus, – atvejo vadybininkus, psichologus, teisininkus, socialinių paslaugų teikėjus. Didžiausia problema yra kaimiškose vietovėse, kur sudėtingiau su viešuoju transportu, iš kur gyventojai negali pasiekti darbo vietų.
Greitosios medicinos pagalbos atstovas paramedikas Arūnas Buja pristatė, kaip vyksta pertvarka jų organizacijoje. Atlyginimai šiek tiek padidėjo. Sunku priprasti prie suminės darbo laiko apskaitos. Kauno teritorinis skyrius lyginant su Vilniaus geriau tvarkosi su darbuotojų trūkumu, duodamas papildomų parų darbuotojams. Papildomas paras ima tik tie darbuotojai, kurie nori, nėra prievartos. Apgailestavo, kad jaunesnis kolektyvas nori dirbti ir daugiau užsidirbti, bet to negali dėl viršvalandžių apribojimo. Jis pats šiuo metu iš galimų per metus išdirbti 180 val. viršvalandžių jau yra išdirbęs 100 val. vos per tris mėnesius.
LPS ,,Solidarumas” pirmininkė K. Krupovičienė paaiškino, ko siekia profsąjunga, kad dirbantis 8 val. darbuotojas turi uždirbti tiek, kad jam užtektų normaliai pragyventi: ne tik pavalgyti ir susimokėti mokesčius, bet turi turėti ir pramogų. Pirmininkei buvo užduotas klausimas ,,Ar galima Lietuvoje dirbti 4 dienas per savaitę“? Viešasis sektorius, savivaldybės, Mokesčių inspekcija, „Sodra“, bankai gali dirbti 4 dienas, nes elektroninių paslaugų daugėja. Parduotuvėse, kad nereikėtų mokėti naktinių valandų, vakare dirba tik savitarnos kasos, gamyklose – robotai. Ateityje elektroninių paslaugų daugės ir medicinoje. Kalbant apie 5-6 darbo valandas per dieną, yra įstaigų, kurios tai jau praktikuoja – penktadieniais dirba iki pietų. Bet yra sričių ir įstaigų, kur mažesni darbo užmokesčiai, kur yra darbuotojų trūkumas, kur darbas susijęs su paslaugomis (medicinos, slaugos, priežiūros įstaigos) – jose nėra galimybės trumpinti darbo savaitę ar darbo dieną. Daug klausimų iškyla dėl bazinių koeficientų ir atlyginimo kintamosios dalies. Darbdavys neleidžia vertinti darbuotojo labai gerai, ir kintamoji dalis nedidinama tam, kad nereikėtų kelti darbo užmokesčio.
Pabaigoje LPS ,,Solidarumas“ pirmininkė K. Krupovičienė visus profsąjungos narius pakvietė gegužės 1 dieną atvykti į mitingą Vilniuje. Mitingas organizuojamas su tikslu parodyti, kad mes norime ginti profesinių sąjungų teises kurtis ir jungtis į profesines sąjungas. Mes norime, kad mūsų lyderiai, kuriantys profesines sąjungas, būtų apginti nuo įvairaus psichologinio spaudimo ar atleidimo iš darbo. Mes nesam priešai nei privatininkams, nei valdiškoms įstaigoms. Visi esam nusipelnę gyventi geriau. O dabar matom, kaip smarkiai sumažėjusi perkamoji galia. Kviečiame visus darbuotojus jungtis į profesinę sąjungą, taip mes tapsime stipresni.
Asta Bujienė
Varėnos PS „Solidarumas“ pirmininko pavaduotoja
