Sekmadienis, 29 sausio, 2023
spot_imgspot_imgspot_imgspot_img
PradžiaNaujienosUgnis Margionims išplėšė širdį

Ugnis Margionims išplėšė širdį

Naktį prieš Grybų šventę Margionyse supleškėjo legendinis Klojimo teatras – pasakodami „Merkio kraštui“ apie juos užklupusią nelaimę šio kaimo žmonės vos sulaikė ašaras, bet bando vyti liūdesį šalin ir jau pradėjo rinkti pinigines aukas, kad galėtų kaip įmanoma greičiau iš pelenų prikelti Margionių simbolį…

Gyvavo kone visą amžių

Margionių klojimo teatro pradžia laikytini 1929-ieji, kai pirmąjį spektaklį „Amerika pirtyje“ čia suvaidino Margionių pradžios mokyklos mokytojo Teofilio Sukacko suburta sodiečių grupė. Vaidinimai Klojimo teatre vyko iki 1939 metų, kuomet rugsėjo 1-ąją Vokietija užpuolė Lenkiją, dėl ko dalis artistų buvo paimti į lenkų armiją. Tarp karo prievolininkų buvo ir Margionių kaimo šviesuolis Juozas Gaidys, atsidūręs vokiečių nelaisvėje, vėliau iš jos pabėgęs, o 1941-ųjų vasarą Kazio Saulevičiaus kluone pastatęs savo pjesę „Ašarų pakalnė“, taip pat režisavęs kitus kaimo spektaklius.

Sakoma, kad Margionyse nėra šeimos, kurios nariai nebūtų vaidinę Klojimo teatre. Vaidino netgi tie, kurie čia atvyksta tik vasaromis arba savaitgaliais į senelių ar tėvų sodybas. Jų vaidyba gėrėjosi daugybė mūsų kraštiečių ir rajono svečių. Štai net 12 metų iš eilės pirmąjį rugpjūčio savaitgalį čia būdavo organizuojama respublikinė kaimo teatrų šventė-konkursas „Citnaginė“, kurioje vaidino saviveikliniai teatrai iš visos Lietuvos – Margionių klojimas vos talpindavo žiūrovus.

Margionių klojimo teatras prieš nelaimę

Išgyveno tikrą siaubą

Ankstų Grybų šventės rytą Margionių pušynuose buvo numatytas grybavimo čempionatas. Margionių kaimo bendruomenė čempionato išvakarėse atsakingai ruošėsi sutikti grybautojus – sukūrė specialią šventinę programą, plušėjo visą dieną gražindami Klojimo teatro prieigas. Tačiau naktį prieš pat renginį kaimą apskriejo baisi žinia – teatras liepsnoja. „Neįsivaizduojate, koks buvo siaubas“, – taip prie Klojimo teatro nuodėgulių pirmadienį sutikusi „Merkio krašto“ žurnalistę kalbėjo Margionių kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Vosylienė.

„Mūsų kaimo bendruomenė labai aktyviai ruošėsi grybavimo čempionatui. Turėjo dainuoti ansambliai, mes viską gražiai papuošėme, sutvarkėme ir vakare išsiskirstėm. Paskutiniai išėjo dar prieš devintą valandą, užgesino vos rusenusį lauželį, užpylė vandeniu. Mums Klojimo teatras – šventa vieta, todėl nėra taip, kad žmonės elgtųsi neatsakingai. Be to, degė visas pastatas, o ne koks jo kraštelis, liepsnos kilo iki pat dangaus. Už scenos buvo įrengti trys maži kambariukai, juos sudėjus išeina 30 kvadratinių metrų plotas. Sugalvojome, kad reikia tas patalpas renovuoti ir apšildyti – kad žmonės galėtų ne tik vasarą susirinkti, bet ir žiemą. Jau viskas buvo padaryta. Ir viskas supleškėjo…“ – sielvartavo Margionių bendruomenės pirmininkė.

Įtaria tyčinį padegimą

Netrukus į mūsų pokalbį įsitraukė ir dvi kaimo bendruomenės narės Alvyda ir Vida, taip pat Margionių seniūnaitijos seniūnaitis Vytautas Jeremičius. Nesulaikydama ašarų, kaip ir bendruomenės pirmininkė, ponia Alvyda kalbėjo, kad kažkas Klojimo teatrą supleškino specialiai. Jai pritarė ir ponia Vida, ir seniūnaitis V. Jeremičius.

„Žmonių beprotybei ribų nėra… Puošėme, ruošėme, dabar negaliu net į tas nuotraukas pasižiūrėti, kaip mes ruošėmės… Visi su tokia gera nuotaika dirbo. Mūsų Klojimo teatras – neeilinė vieta. Čia suvažiuodavo Lietuvos šviesuomenė. Pavyzdžiui, pernai buvo atvažiavęs Koršunovas (garsus režisierius Oskaras Koršunovas – aut.) Atvažiuodavo ir mūsų draugai iš įvairių Lietuvos miestų pasižiūrėti mūsų spektaklių, kai kurie čia net patys spektaklius statė. Čia liko daug gražių prisiminimų. Mes labai džiaugėmės savo klojimo teatru, ir kai Lina pasakė, kokie mes esame laimingi, pagalvojau, kad reikia tyliai džiaugtis, nes taip gyvenime būna, kad pasidžiaugi garsiai, ir tave nuskriaudžia“, – graudinosi margioniškė Alvyda.

Margioniškė Vida Klojimo teatrą vadino kaimo širdimi. „Pažvelgus į sudegusį teatrą, per kūną eina šiurpas“, – baisėjosi moteris, žvelgdama į degėsius.

Margionių kaimo bendruomenė su seniūnaičiu prie Klojimo teatro nuodėgulių

Jaučiasi kaip be namų

Margionių seniūnaitijos seniūnaitis V. Jeremičius, vienas iš Klojimo teatro aktorių, kalbėjo besijaučiąs tarsi netekęs namų ir galintis pasidžiaugti tik tuo, kad nenukentėjo žmonės ir ugnis neišplito toliau. Seniūnaičio preliminariu įvertinimu, Klojimo teatrui atstatyti gali prireikti 200-250 tūkst. eurų.

„Pasiklausinėjome statybininkų, ir jie pasakė, kad keičiasi darbo įkainiai, todėl niekas negali tiksliai pasakyti, kiek viskas kainuos. Pamatai nuo karščio sutrūkinėję, nieko nebeliko, faktiškai viską reikės statyti iš naujo. Bet kas bebūtų, mes jį atstatysime. Daug metų čia per visas šventes kūrenome laužą, sriubas virėm, žinome, kaip reikia elgtis su ugnimi. Ryte prieš čempionatą teko viską pergalvot (kur jo dalyvius priglausti – aut.), žmogus vietinis priėmė prie savo kluono. Mūsų komanda dar ir čempionate sudalyvavo – gyvenimas nesustoja“, – optimizmo stengėsi neprarasti V. Jeremičius.

Į gaisravietę atvažiavę ugniagesiai, kaip teigė seniūnaitis, iš pradžių konstatavo, kad neišlaikytas saugus atstumas nuo laužavietės iki statinio. Tačiau kaimo gyventojai su tokia išvada nesutiko. „Aplink laužavietę matosi žalia, nė kiek neišdegusi, žolė. Šalimais stovintis stalas irgi sudegęs visai iš kitos pusės – ne nuo laužavietės. Dabar iškelta versija dėl tyčinio padegimo, ir policija atlieka tyrimą. Kaip jie įvertins – sunku pasakyti…“, – svarstė V. Jeremičius.

Dvi labiausiai tikėtinos versijos

Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Rasa Česnulienė „Merkio kraštui“ pakomentavo, kad gaisras Margionyse galėjo įsiplieksti dėl dviejų priežasčių. „Mūsų ugniagesiai į vietą atvyko be 20 minučių 1 valandą nakties. Jiems atvykus, visas pastatas jau buvo apimtas liepsnos, aplink jį degė ir žolė. Gaisrą gesino 5 ugniagesių autocisternos. Šiuo metu yra dvi labiausiai tikėtinos versijos – neatsargus elgesys su ugnimi ir tyčinis padegimas. Neatsargus elgesys su ugnimi gali būti ir numesta nuorūka“, – aiškino R. Česnulienė.

Policija pranešime rašė įtarianti, kad Margionių klojimo teatras buvo tyčia padegtas. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio „Turto sunaikinimas ar sugadinimas“ 2 dalį, kuri skelbia, kad turtą sunaikinusiam asmeniui gali grėsti laisvės atėmimas iki 2 arba iki 5 metų.

Renka pinigines aukas, pagalbą pažadėjo ir valdžia

Margionių kaimo bendruomenė prašo visų, neabejingų margioniškių nelaimei, prisidėti piniginėmis aukomis Klojimo teatrui atstatyti. Savo auką galima pervesti į Margionių kaimo bendruomenės asociacijos Swedbank banke sąskaitą LT217300010118380321, paskirtyje įrašant „Margionių klojimo teatro atstatymui“. Internetiniame puslapyje https://margioniukaimas.lt/netekom taip pat galima pasižiūrėti, kiek pinigų jau yra surinkta (iki šio ketvirtadienio priešpietės – 8292 eurai).

Visokeriopą pagalbą mar-gioniškiams pažadėjo ir gaisravietėje tą patį Grybų šventės rytą apsilankęs rajono meras Algis Kašėta. Jis ruošiasi netrukus susitikti su kaimo bendruomenės aktyvu. „Kartu su visais dėl šios nelaimės išgyvenu, ir iš tiesų tai yra labai skaudu. Bet per didelė prabanga gyventi liūdesy, reikia judėti į priekį. Artėja kitų metų rajono savivaldybės biudžeto sudarymas, ir mano siūlymas bus – skirti lėšų naujo Klojimo teatro pastato projektavimui. Tai bus pirmasis savivaldybės įnašas. Tuo tarpu pati bendruomenė turėtų apsispręsti, kur tas Klojimo teatras galėtų iškilti – ar toje pačioje vietoje, ar kitur. Mačiau jų iniciatyvą, kad yra paskelbta rėmimo sąskaita, ir mes taip pat tikrai padėsime rinkti aukas bei aktyviai talkinsime šiuo klausimu. O dabar reikia susitaikyti su nelaime, ją išgyventi ir galvoti apie ateitį“, – „Merkio kraštui“ sakė A. Kašėta.

Ruošiasi parodyti, kad Margionių klojimo teatras – gyvas

1988 metais kartu su garsiuoju režisieriumi J. Gaidžiu Margionių klojimo teatrui vadovauti pradėjusi dabartinė šio teatro vadovė Rimutė Avižinienė, kalbėjusi su „Merkio kraštu“, apgailestavo, kad gaisras pasiglemžė surinktą istorinę medžiagą apie teatrą, tačiau kažkuri dalis jos, pasak R. Avižinienės, yra suskaitmeninta. Pašnekovės manymu, Klojimo teatras turėtų būti atstatytas toje pačioje vietoje, kur stovėjo ligi šiol, o iki to laiko jo aktoriai prisiglausti tikrai turės kur.

„Tai yra didelis praradimas visam rajonui. Viskas prasidėjo labai seniai, ir margioniškiams Klojimo teatras yra tarsi simbolis, daugumos gyvenimo tikslas, nes labai daug žmonių jame vaidino. Bendruomenė paskelbė banko sąskaitą, kad žmonės galėtų aukoti, ir manau, kad bus surinkta daug pinigėlių. Jauni žmonės, atvažiavę į Margionis savaitgaliui, eina į repeticijas ir vaidina, ir tai yra visiškas unikumas. Po nelaimės visi apsikabinę pastovėjome, ir dabar reikia laiko, kad visos emocijos susigulėtų… Esame pastatę naują spektaklį ir ruošiamės jį parodyti Lietuvai, kad Margionių klojimo teatras – gyvas. Ruošiamės dalyvauti ir Dainų šventėje. O susitikti galėsime bet kur, tai yra mažiausia bėda. Manau, kad Margionyse kiekvienas teatro grupėms pasiūlytų savo pirkią. Prieš daug metų viskas taip ir vyko, žmonės repetuodavo pirkiose. Paskui pasistatydavom lauko sceną vidury valakų ir tenai arba kokiame nors klojime rodydavome vaidinimą…“, – prisiminė R. Avižinienė.

Evelina Kuliešė

 

- Reklama -spot_img

Naujausi komentarai