Mig­ran­tus iš Vydenių išvežė, o kas bus su mokykla?

Va­rė­nos ra­jo­ne ma­žė­jant vai­kų, pra­ėju­sių me­tų rug­sė­jį du­ris už­vė­rė Vy­de­nių pa­grin­di­nė mo­kyk­la, ne­il­gai tru­kus ta­pu­si lai­ki­nais ne­le­ga­lių mig­ran­tų na­mais, o prieš po­rą sa­vai­čių mig­ran­tus iš­ve­žus, bu­vu­sios mo­kyk­los pa­tal­pos ir vėl li­ko tuš­čios – kas to­liau?…

Pra­ėju­sią sa­vai­tę „Mer­kio kraš­to“ pa­kal­bin­ta Vy­de­nių se­niū­nė Ge­nė Ra­maš­kie­nė dar­syk pa­tvir­ti­no, kad bu­vu­sio­je Vy­de­nių mo­kyk­lo­je ne­li­ko nė vie­no ne­le­ga­lo, o vie­ti­niai esą dėl to „nei džiau­gia­si, nei pyks­ta“. „Mig­ran­tams ne­bu­vo pa­si­rin­ki­mo – lik­ti ar va­žiuo­ti, jie ži­no­jo si­tu­a­ci­ją, gal­būt – net­gi ir kur bus iš­vež­ti. O šiaip su jais mes pa­lai­kė­me nor­ma­lius, žmo­giš­kus san­ty­kius. Su žmo­nė­mis bū­nant tris mė­ne­sius vis tiek už­si­mez­ga ben­dra­vi­mas. Ži­no­ma, vi­so­kių bu­vo, ir ne vi­sai gra­žiai nu­si­tei­ku­sių, bet la­biau­siai jie py­ko dėl to, kad ne­tu­rė­jo lais­vės. Ta­čiau jo­kių sun­kių kon­flik­ti­nių si­tu­a­ci­jų ne­bu­vo – nei su mu­mis, nei su čia at­vyks­tan­čiais, nei su tei­kian­čiais pa­slau­gas“, – tei­gė se­niū­nė.

Vy­de­nių mo­kyk­lo­je ne vie­ną mė­ne­sį gy­ve­nę mig­ran­tai di­de­lio jo­va­lo ar nuos­to­lių, kaip nu­ro­dė G. Ra­maš­kie­nė, ne­pa­darė. „Li­ko jų lo­vos, mieg­mai­šiai, kai ku­rie daik­tai, dra­bu­žiai. Ta įmo­nė, ku­ri at­li­ko va­ly­mo dar­bus dar čia esant mig­ran­tams, vis­ką su­tvar­kė, iš­va­lė. Kas ne­tin­ka­ma – bu­vo iš­mes­ta, o lo­vos, mat­ra­cai yra su­dė­ti vie­no­je kla­sė­je, mieg­mai­šiai iš­vež­ti skalb­ti. Kai pri­reiks, bus ga­li­ma nau­do­ti“, – dės­tė pa­šne­ko­vė.

Pa­klaus­ta, kas da­bar lau­kia bu­vu­sios mo­kyk­los pa­sta­to, G. Ra­maš­kie­nė at­sa­ky­ti į klau­si­mą ne­ga­lė­jo, mat pa­ti to­kios in­for­ma­ci­jos, kaip tvir­ti­no, ne­ži­no. „Kol gy­ve­no mig­ran­tai, mes tas pa­tal­pas šil­dė­me, kas tre­čią die­ną pa­kū­ren­da­vom, kad bū­tų šil­to van­dens. Da­bar pa­tal­pos ne­šil­do­mos iki kol pra­si­dės šal­čiai, kad ne­trū­ki­nė­tų ra­dia­to­riai ir pa­na­šiai“, – aiš­ki­no Vy­de­nių se­niū­nė G. Ra­maš­kie­nė.

Tuo tar­pu Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Al­vy­das Ver­bic­kas „Mer­kio kraš­tui“ ko­men­ta­vo, kad pla­nų dėl bu­vu­sios Vy­de­nių mo­kyk­los bū­ta pa­čių įvai­riau­sių, ta­čiau tai vis dar iš­lie­ka „at­vi­ru klau­si­mu“. „Prieš pra­si­de­dant mig­ran­tų kri­zei, tur­to ver­tin­to­jai la­bai ma­ža su­ma įver­ti­no tą pa­sta­tą ir ne­ap­si­mo­kė­jo jo par­duo­ti, nes so­dy­bos bran­giau kai­nuo­ja ne­gu pats pa­sta­tas, ku­ris yra gana ge­ros būk­lės – pa­kei­tė­me sto­gą, lan­gus ir vi­sa ki­ta. Gal­būt, jei­gu leis­tų tei­sės ak­tai, ku­rie anks­čiau ne­lei­do, ga­lė­tų bū­ti įreng­tas so­cia­li­nis būs­tas, ta­čiau rei­ka­lau­ja­ma tam tik­rų ener­ge­ti­nių kla­sių, taip pat rei­kė­tų keis­ti pa­skir­tį, vie­nu žo­džiu – su­dė­tin­gi ke­liai. Klau­sė­me Vy­riau­sy­bės, ar ji, gal­būt pa­si­bai­gus mig­ran­tų kri­zei, no­rė­tų įveik­lin­ti tą pa­sta­tą – pa­vyz­džiui, kaž­ka­da Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ar­chy­va­ro tar­ny­ba ieš­ko­jo pa­tal­pų. Trum­pai ta­riant, ti­ki­mės gau­ti kaž­ko­kių di­vi­den­tų iš Vy­riau­sy­bės, ka­dan­gi mes, iš­ties­da­mi pa­gal­bos ran­ką, pa­ro­dė­me ge­rą va­lią. At­ro­do, kad jiems tas siū­ly­mas pa­ti­ko, bet kol kas sun­ku prog­no­zuo­ti, kas ten bus, ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, kad li­ki­mo va­liai pa­sta­to tik­rai ne­pa­lik­si­me“, – ti­ki­no A. Ver­bic­kas.

Eve­li­na Ku­lie­šė