Besibaigiant kovo 26 dienos rajono tarybos posėdžiui, dar laukė tarybos mažumos valanda: visą tą laiką opozicija galėjo užduoti savo klausimus rajono merui, vicemerams ir kitiems savivaldybės administracijos darbuotojams, o diskutuotinų temų išties būta labai įvairių…
Suabejojo slėptuvių efektyvumu
Prasidėjus rajono tarybos mažumos valandai, jos atstovai posėdžių salės tribūnon pirmiausia išsikvietė už civilinę saugą atsakingą vicemerą Alvydą Verbicką. Šis buvo „egzaminuojamas“ dėl priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų laikinai prisiglausti ekstremalios situacijos atveju.
Antai opozicija susirūpino, ar mūsų rajono gyventojus tikrai gelbėtų numatytos slėptuvės, ar jos būtų saugios, mat šiuo metu karo talžomos Ukrainos patirtis rodo, kad mokyklos ir kitos viešosios įstaigos nebūtinai apsaugo nuo priešo ugnies. Atsakęs, kad kitokių priebėgų savivaldybė neturi, A. Verbickas rekomendavo prireikus naudotis tokiomis, kokios yra (jų registrą galima rasti https://varena.lt/veiklos-sritys/civiline-sauga/).
Be kita ko, aptarta žmonių, turinčių įvairią negalią, evakuacijos strategija. Vicemero paaiškinimu, kiekviena seniūnija yra sudariusi tokių asmenų sąrašą, kurie į saugesnę vietą būtų nukreipti „prioriteto tvarka“, o šiam reikalui esą jau yra suburta pasiuntinių komanda.
Analizavo vicemero Tomo Šimukonio veiklą
Čia pat politinės konfrontacijos su opozicija neišvengė ir kitas vicemeras, savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos (NKK) pirmininkas Tomas Šimukonis. Jau metus einantis šias pareigas jis buvo paprašytas suminėti tris svarbiausius savo nuveiktus darbus.
„Didžiąją laiko dalį skyriau Narkotikų kontrolės komisijos veiklai bei jaunimo ir sporto situacijai“, – lakoniškai atsakė vicemeras. Opozicijai pareikalavus konkretumo, T. Šimukonis savo atsakymą papildė: „Buvo atlikta jaunimo apklausa, kurioje įvardintos tobulintinos sritys ir ko jaunimui trūksta Varėnoje. Atlikus analizę, artimiausiu metu planuojama susitikti su savivaldybei pavaldžiomis įstaigomis ir priimti sprendimus jaunimo poreikiams patenkinti. Tarkime, jaunimas pareiškė norą, kad atsirastų teniso, bokso ir kikbokso būreliai“.
Opozicijai smalsaujant, kokių problemų NKK mato ir kaip ji ruošiasi kovai prieš kvaišalų vartojimą, T. Šimukonis ėmė vardinti: „Narkotikų įsigijimas ir prekyba, narkotikų vartojimas, informacijos trūkumas, kaip elgtis su vartojančiais narkotikus, bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Komisija yra išsikėlusi šiuos uždavinius: indentifikuoti esamas problemas, pateikti informaciją tėvams, vaikams bei mokyklų bendruomenėms, sukurti algoritmą dėl pranešimo apie fakto nustatymą“.
Vicemero taip pat buvo pasiteirauta, ar šis ketina teikti rajono tarybai sprendimo projektą dėl narkotikų vartojimo prevencijos, mat Varėnos rajono policijos komisariato duomenimis, vien pernai dėl narkotinių medžiagų vartojimo buvo pradėti 23 ikiteisiminiai tyrimai.
„Psichoaktyvių medžiagų vartojimo programoje yra numatyta tris kartus daugiau lėšų, todėl apie prevenciją bus kalbama, ir nemažai. Bendruomenėms bus pateikiama daugiau informacijos apie vartojimą, kaip tą nustatyti, taip pat bus dalinamasi informacija apie naują liniją, kur kiekvienas gali paskambinti ir pranešti apie įvykį. Raginu visus, jeigu matote, kur vartojama ar prekiaujama, pranešti“, – atsakė T. Šimukonis.
Ralio mėgėjai rajono miškuose nebelaukiami
Opozicijai taipogi domintis keliukų ir tiltų remonto reikalais, į šiuos ūkiškus klausimus jau atsakinėjo rajono meras Algis Kašėta ir rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis.
Pavyzdžiui, buvo perduotas gyventojų paklausimas, kada šie gali tikėtis kelio Matuizos-Giraitė išasfaltavimo. Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis patikino, kad šį darbą planuojama atlikti dar šiemet: „Dabar vykdomos pirkimo procedūros. Deja, pirmuoju kartu nupirkti nepavyko, nes visi pasiūlymai viršijo planuotą pirkimo vertę“.
Taip pat nuskambėjo klausimas dėl kritinės būklės kabančio Mardasavo tilto per Merkį. Rajono meras atkreipė dėmesį, kad šis objektas savivaldybei nepriklauso: „Reikėtų statyti naują tiltą, o tai būtų gana brangu, be to, juo mažai kas naudojasi. Kita vertus, yra dar ir techninių bei teisinių problemų, nes pasiekti tiltą galima tik einant privačia nuosavybe“.
Rajono merą papildęs Turto valdymo skyriaus vedėjas E. Zaleskis irgi teigė, kad pasitelkus specialistus, paskaičiuota, jog minėtojo tilto remontuoti neapsimoka – geriausia jį nugriauti ir statyti naują. Kita vertus, dėl tilto reikiamybės esą pirmiausia reikėtų apsitarti su kaimo gyventojais.
Tarybos opozicijai dar rūpėjo ralio varžybos – užklausta, ar rajono valdžia šiais metais irgi žada leisti organizuoti šį sportinį renginį Varėnos apylinkėse. Meras davė suprasti, kad jis nėra linkęs vėl įsileisti ralio aistruolių.
„Pernykščio ralio metu sulaukėme gyventojų skundų, ir jie buvo gana argumentuoti. Rajono administracija ir meras laikosi nuostatos, kad gyventojų ramybė ir gamtos apsauga yra svarbiau nei šis pomėgis. Manau, kad ralio entuziastai gali pasieškoti tam vietos kituose Lietuvos kampeliuose“, – atsakė A. Kašėta.
Susirūpinta „M. K. Čiurlionio kelio“ atnaujinimu
Šių metų vasario 13 dieną buvo patvirtintas strateginis rajono savivaldybės veiklos planas dvejų metų laikotarpiui. O tame plane, tarp kita ko, numatyta atnaujinti į kultūros paveldo registrą įtrauktą objektą – „M. K. Čiurlionio kelio“ memorialinį medinių skulptūrų ansamblį, dalį jų perkeliant į lankytojams prieinamas vietas. Skulptūrų rekonstrukcijai šiųmečiame rajono biudžete numatyta 80 tūkst. eurų.
Tarybos opozicija panoro išgirsti paaiškinimą, „kas nustatė lėšų poreikį, kodėl jos buvo įtrauktos į rajono biudžetą, negavus atsakymo iš Kultūros paveldo departamento, ir kam kilo idėja naikinti Čiurlionio įamžinimo kelią“.
Atsakyti tarybos nariams buvo pakviesta rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė: „Buvo gautas Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus sutikimas ir rekomendacija skulptūras restauruoti. Taip pat gauti M. K. Čiurlionio vaikaičio Roko Zubovo ir tautodailininko Česnulio sutikimai. Tačiau vėliau, patvirtinus rajono biudžetą, iš Vyriausybės gauta rekomendacija organizuoti susitikimą dar kartą, kuriame dalyvavo Čiurlionio draugijos Druskininkų skyriaus atstovai ir Kultūros paveldo departamento vadovas Bezaras. Apžiūrėjus skulpūras, nutarta jas restauruoti ten pat vietoje“.
Antai rajono meras A. Kašėta kolegas užtikrino, esą jokio kriminalo čia nėra: „Artėja didelis M. K. Čiurlionio gimimo metinių jubiliejus. Kadangi „Čiurlionio kelias“ yra vienas iš svarbiausių akcentų, natūralu, kad turime įsipareigojimą skulptūras sutvarkyti, ir tam reikės mūsų biudžeto lėšų. Klausimas, ar skulptūras reikia perkelti, buvo sprendžiamas prieš kelias savaites, kai buvo atvažiavę Kultūros paveldo departamento atstovai ir visi kiti suinteresuoti asmenys. Priėmėme sprendimą perkelti tik vieną skulptūrą, stovinčią už Merkinės sankryžos link Druskininkų, o kitas – palikti, bet jos taip pat bus restauruojamos“.
Keisti sutapimai
Einant paskutinėms mažumos valandos minutėms, opozicijos dėmesys vėl nukrypo į vicemerą T. Šimukonį. Politikai pageidavo sužinoti, kiek pinigų savivaldybė skiria rajono kultūros centrų renginiams organizuoti, kaip vicemeras (ir meras) vertina renginius, kuomet jie vyksta „praktiškai be žiūrovų“, ir ką galvoja apie renginius darbo metu.
Į opozicijos atstovų iškeltą klausimą dėl renginių finansavimo T. Šimukonis atsakymo neturėjo. Tuo tarpu kalbėdamas apie neva pustuštes kultūros namų sales vicemeras teigė, kad opozicijos atstovai ir patys galėtų dažniau dalyvauti kultūriniame gyvenime: „Nesutinku, kad renginių nereikia, nes jie reikalingi ir mažoms bendruomenėms. Kviečiu ir tarybos narius renginiuose aktyviau dalyvauti, tada žmonių būtų daugiau. Mūsų kultūra yra tikrai aukšto lygio. Varėnos rajonas yra 8-oje vietoje pagal kultūros lygį, o lyginant su praėjusiais metais pakilome dvejomis pozicijomis. Taip pat yra tokių tikslinių grupių, kuriems akcentuojami renginiai gali vykti ir darbo metu“.
Akmenį į opozicijos daržą mestelėjo ir rajono meras A. Kašėta: „Keistas sutapimas. Prieš rinkimus tarybos narių valstybinėse šventėse būna daug, po rinkimų – nelabai. Žmonės tai irgi pastebi“.
Evelina Kuliešė
