Savivaldybė – ne „visagalis Dievas“, bet…

Šių metų pradžioje aprašėme mūsų skaitytojo Jono Jakaičio istoriją straipsnyje
„Atskirtas nuo pasaulio“, kaip jis, turintis sodybą Pamerkių vienkiemyje, negali prie jos privažiuoti, bet niekas jam nepadeda…

Siūlė važinėti apsemtu keliu
Jonas Jakaitis mūsiškės valdžios daugybę kartų prašė patvarkyti miško kvartalinę liniją, vedančią į jo privačią sodybą Pamerkių vienkiemyje, tačiau valdžios vyrai pasakė, kad netvarko ir netvarkys, tad ponui Jonui beliko važinėti per Trakų rajoną keliu, kurį apsemia Merkio upės vanduo.

Kai „Merkio kraštas“ pirmąjį kartą pabandė padėti Jonui Jakaičiui ir kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėją Egidijų Zaleskį su klausimu, ar valdžia negalėtų sutvarkyti vienintelio neužtvindyto kelio, buvo paaiškinta, kad savivaldybė neturi teisės tvarkyti miško kvartalinės linijos, tai esą „faktiškai neįmanoma“.
Panašiai tvirtino ir Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Deimantas Stankevičius. Esą vienintelė išeitis – važiuoti per Trakų teritoriją keliu, kurį apsemia patvinusios Merkio upės vanduo, mat visas kvartalinės linijos ruožas, vedantis į privačią J. Jakaičio sodybą Pamerkių kaimo vienkiemyje, yra „vien pelkė“ ir apie jokį lyginimą negali būti nė kalbos.
Tuokart „Merkio krašto“ pakalbintas rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs Alvydas Verbickas preliminariai paskaičiavo, kad miško kvartalinės linijos tvarkymas kainuotų „keletą milijonų eurų“.
Pasiruošęs tvarkytis pats
Taigi ponui Jonui beliko važinėti tuo Trakų rajono apsemtu keliu, nuolat rizikuojant, kad jo kelionė į sodybą, kur prižiūri bityną, gali pasibaigti pusiaukelėje. Pensininkas kadaise pats savomis rankomis iš savų santaupų net tiltą per Merkį pasistatė, tačiau laikui bėgant, tiltas supuvo.
Ir štai praėjusią savaitę J. Jakaitis „Merkio kraštui“ atsiuntė nuotrauką, o joje matyti, kad tiltas per Merkį – skylėtas, rąstai visiškai sutrūniję. „Ką daryti? – į redakciją vėl kreipėsi J. Jakaitis. – Savivaldybė ir miškininkai užsispyrę, kategoriškai atsisakė suteikti leidimą tvarkyti kvartalinę, o tiltas nepervažiuojamas, visai supuvęs“.
J. Jakaitis sakė esąs pasiruošęs pats pasitvarkyti kelią per kvartalinę liniją, tik tam, anot J. Jakaičio, reikia leidimo, kurio jam niekas neduoda.
Valstybinei įstaigai neįsakinės
„Merkio kraštas“ vėl paklausė Turto valdymo skyriaus vedėjo E. Zaleskio, ką žmogui daryti? Vedėjas tepasakė, kad savivaldybė to supuvusio tilto tikrai netvarkys, mat jis yra privačioje žemėje, be to, net ne mūsų rajone. „Jeigu tiltas yra prastos būklės, žmogus turi pats jį ir susitvarkyti. Žmonės prie savo sodybų yra prisistatę daugybę tokių tiltų. Šiuo atveju tai irgi yra vieno žmogaus privažiavimas, kuriuo jis turi pats pasirūpinti“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot valdininko, savivaldybė apskritai „negali kištis“ ir į miško kvartalinių linijų tvarkymą, mat tai jau – valstybės turtas, kuriuo rūpinasi urėdija. „Savivaldybė nėra visagalis Dievas, kad įsakytų valstybinei įstaigai pažeisti teisės aktus. Tas kelias yra įformintas dokumentuose ir visur kitur. Žmogus gali skųstis visoms instancijoms, bet savivaldybė nieko nepadarys“, – pareiškė E. Zaleskis.
Bandys ieškoti sprendimo
Kaip pagaliau būtų galima išspręsti poną Joną ilgus metus kamuojančią bėdą, paklausėme ir Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio vadovo Tomo Bazevičiaus, tačiau ir jis konkrečios pagalbos pasiūlyti negalėjo. „Miško kvartalinė linija yra techninis įrenginys, tai nėra kelias. Tvarkyti tilto irgi negalime, nes tai nėra urėdijos turtas. Mano manymu, jeigu žmogus neturi privažiavimo, jis turėtų kreiptis į savivaldybę, kuri turėtų išspręsti šį klausimą, kadangi savivaldybės funkcija yra pasirūpinti gyventoju. Savivaldybės atstovai turėtų nuvykti į vietą ir įvertinti situaciją, o jeigu ši yra kritinė, reikia ieškoti sprendimo. Manau, kad savivaldybė turi ne vieną variantą“, – svarstė T. Bazevičius.
O kokių variantų šiuo klausimu turi rajono savivaldybė, „Merkio kraštas“ teiravosi rajono savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Miškinienės. Pašnekovė paaiškino, kad, jos žiniomis, buvęs savivaldybės administracijos direktorius ir Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Jotautas kažkada anksčiau buvo nuvažiavę „į vietą“ pasižiūrėti, taip pat buvo atvažiavęs ir urėdas, tačiau padaryti esą nieko negalima. Šių eilučių autorei paaiškinus, kad važinėti tiltu – irgi negalima, be to, dar ir pavojinga, administracijos direktorė patikino bandysianti surasti išeitį.
„Kvartalinė linija turi būti išarta, be to, ten yra pelkingų vietų. Kalbant apie tiltą, jis nėra savivaldybės nuosavybė. Planuojame, kad savivaldybės specialistai nuvažiuos ir pasižiūrės, ar nėra kokio nors kito privažiavimo. Gal ten yra koks nors keliukas, kuris gali būti servitutinis. Kadangi negalime tvarkyti nei kvartalinės linijos, nei tilto, gal rasime kokį kitą sprendimo būdą“, – vylėsi V. Miškinienė.
„Merkio krašto“ žiniomis, savivaldybės atstovai vakar turėjo nuvažiuoti ir įvertinti tilto būklę. Kokias išvadas jie pateiks, pasistengsime informuoti kituose laikraščio numeriuose.
Evelina Kuliešė